Prancūzijoje viešąją politiką studijavęs Rokas sako, kad ten mokslas valstybiniuose universitetuose – nemokamas visiems. Tiesa, 26-erių metų vaikinas pasirinko studijuoti pusiau privačiame universitete, kuriame suma už mokslą yra apskaičiuojama pagal tai, kiek uždirba studento tėvai.
„Jeigu tavo tėvai yra turtingi, tuomet tu gali mokėti pakankamai didelę sumą: ir 12, ir 15 tūkstančių. Tuo tarpu lietuviams studentams, kadangi mes prancūzų lygmeniu neuždirbame tiek daug, tai ten ne tik, kad neturi mokėti už mokslą, bet gauni ir pakankamai dideles stipendijas“, – dalinosi užsienyje studijavęs vaikinas.
Studijuoti užsienyje Rokas nusprendė būtent dėl to, kad kitose šalyse studentams yra suteikiamos didesnės garantijos mokesčio už mokslą atžvilgiu. Pasak jo, Lietuvoje to nėra.
„Pabaigia mokslus, jiems nėra garanto, kad jie turės darbus arba gerai apmokamus darbus, tačiau jie jau turi skolą, kurią iškart turi grąžinti. Tai, tarkim, vis tiek mes matome alternatyvius modelius, tos pačios Jungtinės Karalystės, kur daugelis išsiima paskolą, bet, jeigu tu neuždirbi tam tikros sumos, tu jos neturi grąžinti“, – aiškino Rokas.
Studentai, kurie neišgali susimokėti už studijas ar pragyvenimą, gali kreiptis į valstybinį studijų fondą dėl paskolos. Tokia galimybe kasmet pasinaudoja apie 5000 studentų.
„Vidutinė paskolos suma yra apie 2,5 tūkstančio eurų. Pagrinde studentai ima paskolas finansuoti studijų kainai ir jie prašo tokios paskolos, kiek jiems reikia susimokėti už mokslus“, – pasakojo Valstybinio studijų fondo atstovė Eglė Žygė.
Tokios paskolos grąžinimas prasideda praėjus metams nuo studijų baigimo. Praėjusiais metais Valstybinis studijų fondas teismui pateikė virš 700 ieškinių, dėl paskolos negrąžinančių buvusių studentų.
Tiesa, jei teismams nepavyksta išieškoti skolos – absolventai atsiduria antstolių akiratyje.
„Su studentais ar su buvusiais studentais – vykdymas iš jų yra lygiai toks pat, kaip ir iš visų eilinių skolininkų: siunčiamas raginimas, areštuojamos sąskaitos, areštuojamas turtas. Jeigu žmonės slapstosi, išieškotojo prašymu yra skelbiamos paieškos“, – aiškino antstolė Sonata Vaicekauskienė.
Anot Lietuvos antstolių rūmų, šiuo metu Valstybinam studijų fondui skolingų ir antstoliams perduotų buvusių studentų iš viso yra virš 1600.
„Tie skaičiai, kurie šiandien dienai yra, kurie yra paduoti antstoliams ar teismams, kad išieškoti tas sumas – na, iš tikrųjų, šiek tiek neramina, nes, pabaigus studijas, iš karto turėti tam tikrą kardą virš galvos, irgi, turbūt, nėra geriausias būdas pradėti tą gyvenimą suaugusiojo“, – teigė Studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.
„Tos skolos tik didėja, nes skola yra priteisiama su palūkanom kreditorių. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad nuo 2018 metų turėjau išieškojimą 10 000. Šiai dienai palūkanos tam žmogui yra 4000“, – dalinosi S. Vaicekauskienė.
Minėtas absolventas dabar jau yra skolingas nebe 10, o 14 tūkstančių eurų. Antstoliai sako, kad tokioms skoloms senaties termino nėra, todėl jų nemokant – suma didėja iki pat gyvenimo galo.
„Iki antstolių procesas yra labai ilgas. Pirmiausia, asmuo, kuris vėluoja grąžinti paskolą ilgiau negu devyniasdešimt dienų, jis yra nukreipiamas į fondą per valstybės garantiją. Kuomet fondas padengia garantiją, tuomet prasideda išieškojimo procesas, tai yra asmeniui siunčiami įspėjimai“, – pasakojo Valstybinio studijų fondo atstovė E. Žygė.
Ministerija ruošia palengvinimus absolventams, kurie negali grąžinti paskolų už studijas.
„Tai yra galimybė pradėti mokėti praėjus ne metams po studijų baigimo, bet dviem metams. Galimybė atidėti iki penkių kartų, kiekvienas atidėjimas iki metų trukmės, o tiems, kurie turi pagrindimą ir iš tikrųjų negali atiduoti paskolos – turėti galimybę kreiptis galbūt ir dėl paskolos, įsiskolinimo anuliavimo“, – pasakojo Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Studentai mano, kad tokie pokyčiai situacijos išspręsti nepadės.
„Galbūt reikėtų žiūrėti šiek tiek į kitus modelius, kurie yra pasaulyje. Jeigu kalbėti apie paskolas, tai toje pačioje Jungtinėje Karalystėje yra grąžinimo momentas siejamas su tam tikro atlyginimo pasiekimu, kada studentas gali jau sau leisti grąžinti tą įsipareigojimą, kurį prisiėmė studijų pradžioje“, – teigė Studentų sąjungos prezidentas P. Vaitiekus.
Paskolų modelio pakeitimo pasiūlymai jau yra perduoti Vyriausybei. Pasak Ministerijos, šiuo metu vyksta tarpinstitucinis derinimas, tad kada pokyčiai galėtų įsigalioti – dar neaišku.