Savo ruožtu kolegijos atstovai tikina, kad nieko panašaus nėra ir visą pateiktą informaciją vertina kaip įpykusios studentės, kuri buvo neprileista prie baigiamojo darbo gynimo, skundą, neatitinkantį realios situacijos.
Administracija bendrauti vengė
„Prieš trejus metus baigiau mokyklą. Kaip dauguma būsimų studentų svarsčiau, kur stoti ir pasirinkau labai gražiai išreklamuotą Vilniaus dizaino kolegiją (VDK), fotografijos studijas. Įdomybės prasidėjo pirmame kurse. Dažnas paskaitų nebuvimas, administracijos darbas privertė nusivilti. Tik atėję į paskaitą gaudavome laišką, kad jos nebus, arba išvis jo negaudavome.
Nedžiugino ne tik administracijos darbas, bet ir dėstytojai. Visuomet darbus turėjome daryti taip, kaip jie nori. Jei darai kažką savaip, iškart būni išpeiktas. Žinoma, visose disciplinose yra vienokie, ar kitokie reikalavimai, bet savo nuomonės neturėjimas nemanau, kad privalumas.
Padarai darbus taip, kaip nori dėstytojas, tiek jau to, bet peržiūrų metu retai kada darbas būna vertas dėmesio, kadangi kiekvienas dėstytojas vis randa prie ko prikibti“, – skundėsi VDK studentė Vytautė Biliūtė.
Pinigus švaistė darbams, kurie niekam nereikia
Ji atvirai papasakojo ir apie tai, kaip vykdavo darbų peržiūros, organizuojamos 4 kartus per metus.
„Kiekvienai peržiūrai yra spausdinamos eskizinės papkutės, taip pat 100x70 m kartono lakštai, ant kurių yra nuotraukos ar kiti darbai. Dar dabar prisimenu pirmo kurso peržiūrą – vien papkutėms sumokėjau apie 87 eurus, o ką kalbėti apie planšetus, kai vieno kaina apie 8,7 euro“, – pasakojo mergina.
V. Biliūtė patikino – po tarpinių peržiūrų darbus dažnai reikėdavo perspausdinti, tam būdavo išleidžiama nemažai pinigų, tačiau po atsiskaitymų darbai keliaudavo tiesiai į šiukšlių dėžę – jie niekam nebuvo reikalingi.
„Kai kuriuos geresnius planšetus pasiima kolegija, padeda juos į „fondus“ – tačiau tai tik gražus pavadinimas. Realybėje jie yra padedame į sandėlį, kuris atrodo kaip šiukšlynas“, – sakė mergina.
Išjuokė mergaitės, pakliuvusios į avariją, išvaizdą
Jos teigimu, peržiūrų metu studentai negalėdavo išsakyti savo nuomonę, kadangi taip jie pažeisdavo etikos kodeksą ir iš karto būdavo iškviečiami „ant kilimėlio“.
„Todėl visi studentai peržiūrų metu turėjo linksėti, priimti tiek pagrįstą, tiek nepagrįstą kritiką. Tačiau dėstytojai etikos kodeksą bei visas kitas taisykles gali pažeisti. Asmeniškai man dažnai yra tekę išgirsti daug nepagarbios kritikos“, – dėstytojų komunikacijos atvejus atskleidė mergina.
V. Biliūtės teigimu, daugelis kolegijos dėstytojų neturi magistro laipsnio, be kurio įprastai nėra leidžiama dėstyti.
Skundėsi prastomis sąlygomis
„Mokantis antrame kurse buvo sugalvotos taisyklės, kuriomis vadovaujantis studentai studijose turi dirbti basomis (be batų, tik su kojinėmis, ar šlepetėmis). Tokia taisyklė atrodo gana keista, nes dėstytojai ir studijose dirbantys laborantai vaikšto su batais“, – stebėjosi mergina.
Kadangi studijos paprastai įrengiamos rūsiuose, ji pripažino, kad jai dažnai šaldavo kojos. Maža to, į patalpas reikėdavo eiti „per lauką“, o pastatus jungiantis koridorius buvo prieinamas tik kolegijos darbuotojams.
„Šalta kojoms būdavo ne tik studijose, bet ir kitose kolegijos auditorijose. Jose yra elektriniai radiatoriai, kuriais galima patiems reguliuoti temperatūrą, tačiau kai paskaitos vykdavo popiet, auditorijose būdavo labai šalta, reikėdavo sėdėti su striukėmis, šalikais“, – prisiminė mergina.
Darbuotojai dingdavo kaip į vandenį
Antro kurso studentai pradėdavo bendrauti su laborantais. Iš jų reikėdavo pasiimti studijų raktus, fotoaparatus, bei kitą techniką.
„Tačiau ir čia atsirado bėda – juos dažnai sunku rasti darbo vietoje. Neretai jų tekdavo laukti su modeliu už durų, eikvoti tiek savo, tiek atėjusio modelio laiką“, – pasakojo V. Biliūtė.
Besimokydama kolegijoje ji tikina pasijauti tarsi antrojoje mokykloje. Nors studijos joje – brangios ir daugelis studentų dirbdavo, būdavo griežtai žiūrima į paskaitų lankomumą.
„Studentų, kurie nelankė daug paskaitų, dėl vienokių, ar kitokių priežasčių, tėvams būdavo skambinama ir aiškinamasi, kodėl jie neina į paskaitas“, – stebėjosi mergina.
Ji pripažino – streikuodavo daugelio, nepakeliančių nežmoniško krūvio, sveikata
Diplomo nebuvo leista ginti
Tačiau labiausiai V. Bilūtei pikta dėl to, kad nors turėjo 8 pažymių vidurkį, praleido minimaliai paskaitų, jai nebuvo leista viešai ginti diplomo. Iš viso gintis darbų nebuvo leista 17 studentų
„Iki katedrinių diplominių gynimų darbo vadovei, kitiems dėstytojams, kurie matė mano darbą, viskas buvo gerai, tačiau, kaip ir per peržiūras, taip ir per gynimus, jie rado prie ko prikibti. Ypač daug klausimų iškilo dėl rašto darbo. Reikalavimai buvo atsiųsti vieni, tačiau juose nebuvo kiekvienos dalies atskiros rašymo struktūros, kurią mums išdėstė konsultantas, taip pat akademinio rašymo dėstytojas. Viskas buvo gerai ir mano darbo vadovei, kai ji žiūrėjo darbą prieš gynimus ir dėstytojui, tačiau pačių gynimų metu darbo vadovei nebetiko tokia darbo struktūra ir buvau išjuokta, kodėl taip, o ne kitaip buvo parašyta“, – stebėjosi mergina.
Ji buvo nemaloniai nustebinta ir dėl to, kad recenzentą turėjo susirasti pati.
„Aš jį susiradau, vėliau žiūriu ir grupiokė turi tą patį recenzentą, sakau „kur radai?“, o ji atsako „katedros vedėja pasiūlė“. Pasirodo mes susirandame juos ne tik sau, bet ir kitiems studentams, bei palengvinam darbą katedros vedėjai“, – pasakojo V. Biliūtė.
Išjuokė ir per posėdį dėl apeliacijų
Kai ji bandė išsiaiškinti, kodėl nebuvo prileista prie viešo (kvalifikacinės komisijos) gynimo, gavo atsakymą, kad vertinimo kriterijai buvo išsiųsti el.paštu prieš pat gynimus.
„Konkrečių savo įvertinimų nesulaukėme nė vienas. Taigi iš 17 neprileistų žmonių, 5 pateikė apeliacijas. Į jas buvo sureaguota, buvome pakviesti į posėdį. Vėl, kaip ir per visas peržiūras ir gynimus, buvome išjuokti. VDK konkrečios apeliacijos formos neturi, taigi susiradome ją internete ir parašėme. Per posėdį manęs buvo paklausta, kodėl mano apeliacija panaši į kitos grupiokės, galbūt tai plagiatas, tai žinoma visai komisijai sukėlė daug juoko.
Prie šios situacijos buvo prisidėję ir tėvai, kurie bandė skambinti direktoriui ir klausti, kas ir kaip. Direktorius pats nežino, arba nenori žinoti kiek studentų tiksliai yra neprileistų. Minėjo, kad gal 5, na gal ir daugiau. Taip pat direktorius uždavė jiems klausimą, ar jų dukra nėra protiškai atsilikusi, galbūt ko nors per paskaitas neišgirdo ir ką nors ne taip padarė, kad nebuvo prileista prie gynimų.
Taigi iš 5 pateikusių apeliacijas tik 1 mergina buvo praleista gintis toliau. O mums beliko laukti pusę metų, sumokėti 730 eurų ir tikėtis apsiginti, ir gauti diplomą kitais metais“, – apgailestavo V. Biliūnaitė.
Piktinasi ir kiti studentai
Ji patikino – šia kolegija nepatenkinti ir kiti studentai. Mergina pateikė dar kelių merginų vertinimus apie šią mokymosi įstaigą:
Mergina, kuri baigė mados dizainą prieš metus: „Darbo tikrai daug, kentėjau ir dirbau sukandusi dantis. Kursiokės per paskaitas juokaudavo, kad įlindusios į spintą verkdavo kelias valandas. Pusė metų darbo buvo laiko gaišimas, kuris nesuteikė kompetencijos nei kaip dizaineriui, nei kaip stilistui. Pirmame kurse išmokau pasiūti suknelę ir tampres. Neskaitant to, kad siuvimas vyko kabinete, kuriame buvo vos kelios siuvimo mašinos, dauguma dar sovietinių laikų.“ Ji taip pat pritarė ir dėl mano pasisakymo apie dėstytojus: „Dėstytojai – tas pats variantas kaip ir pas fotografus. Dauguma iš jų mato tik savo viziją ir bando ją įbrukti studentams. Jeigu per paskaitą viskas gerai, tai per peržiūras išgirsti tokių naujienų, kokių dar niekada nebuvai girdėjęs“.
Kita mergina VDK baigusi jau daug anksčiau, tačiau nuoskaudos likusios dar dabar: „Iš jų 34 grupės studentų diplomus gavo tik 15. Užsikabinti darbo rinkoje po šios kolegijos mokslų yra labai sunku, kadangi jie paleidžia „žalius“ studentus.ׅ“
Taip pat viena mergina studijuojanti kūrybines industrijas pasipasakojo, kad jeigu atspausdini darbą ant prastesnio popieriaus, kas žinoma yra pigiau, iškart gauni ir mažesnį pažymį, neva galėjai labiau pasistengti dėl darbo.
Taip pat teko girdėti ir šiais metais tokį nusiskundimą iš mados katedros studentų, kad likus kelioms dienoms iki peržiūrų dėstytoja pakeitė užduotį ir jie gavo persiūti 5 drabužių kolekciją per kelias dienas, kadangi dėstytoja pasakė „Kaip norit, taip padarot, man neįdomu“.
Vadina gandais
Savo ruožtu komentarą apie šią situaciją atsiuntusi VDK direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Justina Jankauskaitė tikino, kad studentės aprašytos situacijos yra grindžiamos gandais.
„Šių nusiskundimų iš studentų nesame gavę ir todėl šios situacijos komentuoti negalime“, – rašė ji.
J. Jankauskaitė taip pat informavo, kad 2015 m. birželio mėn. 19 d. VDK gavo šios studentės prašymą kartoti taikomosios fotografijos programos kursą.
„Retorinis klausimas – ar neatrodo keista tai, kad po neva patirtų sunkumų VDK, studentė toliau pageidauja tęsti studijas šioje institucijoje?“, – klausė ji.
Bėdų nemato – studijų programos akredituotos maksimaliam laikotarpiui
Paprašyta pakomentuoti studentės nusiskundimus, J. Jankauskaitė patikino, kad pagal VDK patvirtintą vidinę tvarką, dėstytojai apie numatytą komandiruotę ir kitas svarias priežastis, dėl kurių jie negali vesti paskaitų, privalo kolegijos administraciją informuoti ne vėliau kaip 10 dienų iki jų nebuvimo paskaitoje.
„Studijų skyriaus koordinatorė el. paštu informuoja studentus apie paskaitos nebuvimą numatytu laiku bei paskaitos perkėlimą į kitą dieną. Visos neįvykusios paskaitos yra perkeliamos į kitas datas ir studentai apie perkeliamas paskaitas visada yra informuojami asmeniškai el. paštu. Pasitaiko nenumatytų situacijų, kuomet dėstytojai negali atvykti į numatytas paskaitas dėl ligos ar kitų nenumatytų priežasčių. Tokiais atvejais studentai yra kiek įmanoma skubiai informuojami, paskaita yra perkeliama į kitą dieną“, – tai, kodėl kartais nebūna paskaitų, aiškino VDK atstovė.
Jos teigimu, VDK, įdarbindama dėstytojus, vadovaujasi kvalifikaciniais dėstytojų-menininkų pareigybių reikalavimais, kuriuose aiškiai reglamentuojama, kad akademinis personalas privalo turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.
„Vilniaus dizaino kolegija instituciniu lygmeniu bei visos VDK studijų programos yra akredituotos tarptautinių ekspertų maksimaliam laikotarpiui – 6 metams. Vienas iš minėtų vertinimų (akreditacijos) kriterijų yra kvalifikuotas personalas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus“, – argumentą dėl dėstytojų kvalifikacijos trūkumo atrėmė ji.
Nepagarbos studentams netoleruotų
Nepritaria J. Jankauskaitė ir studentėms priekaištams dėl darbų gynimo tvarkos. Jos teigimu, tokių komunikacijos atvejų, apie kuriuos pasakojo mergina, studentų kolegijoje nebuvo užfiksuota.
„Todėl mums kyla klausimas, kodėl studentė apie šią situaciją neinformavo kolegijos administracijos? Tuo atveju, jeigu kolegijos administracija būtų gavusi informaciją apie tokį etikos pažeidimą, būtų inicijuotas šios situacijos svarstymas Metodinėje taryboje“, – sakė ji.
J. Jankauskaitės teigimu, VDK etikos kodeksas numato, kad bet koks neetiškas elgesys tiek studentų, tiek dėstytojų, tiek administracijos darbuotojų VDK yra netoleruotinas.
„Studentų darbai turi atitikti akademinius reikalavimus. Prieš kiekvieną semestrą dėstytojai studentams pateikia dėstomų dalykų užduočių planus, kuriuose yra aiškiai pateiktos užduotys, jų atlikimo terminai, reikalavimai bei vertinimo kriterijai. Tarpinių ir galutinių peržiūrų metu VDK akademinis personalas kolegialiai konstruktyviai studentus supažindina su įžvalgomis ir siūlymais dėl jų darbų tobulinimo. Studentams yra užduodami klausimai, vyksta dialogai tarp dėstytojų ir studentų. Visos peržiūros, tiek tarpinės, tiek galutinės, yra viešos, o galimi etikos pažeidimai yra svarstomi Metodinėje Taryboje, kuri atlieka ir Etikos komisijos funkcijas“, – aiškino ji.
Sukritikavo studentės darbą – žemo estetinio-meninio lygio
Pasak J. Jankauskaitės, į DELFI besikreipusi studentė prie baigiamojo darbo gynimo nebuvo prileista dėl žemo baigiamojo darbo estetinio-meninio lygio.
„Studentės pasirinkta darbo tema buvo nepakankamai aktuali, darbe iškelti tikslai nebuvo pasiekti, darbo uždaviniai nebuvo įgyvendinti. Visuminis darbo pristatymas nebuvo išbaigtas. Techninis darbo įgyvendinimas buvo nepakankamas“, – V. Biliūtės darbą kritikavo ji.
VDK atstovės teigimu, konsultacijų metu šios studentės darbo vadovė ją informavo apie esamus darbo trūkumus, tačiau studentė neatsižvelgė į darbo vadovės pastabas ir pasiūlymus.
„Atkreipiame dėmesį į tai, kad šios studentės darbus vertino dvi komisijos: pirmoji katedrinių gynimų metu, o antrąjį kartą studentę vertino Metodinė Taryba, kurioje savo įžvalgas pateikė ir nepriklausomas ekspertas. Studentės darbas vienbalsiai buvo vertinamas neigiamai“, – aiškino ji.
Pinigų švaistyti nereikia
Paklausta, ar tikrai taip brangiai atsieina pasiruošti peržiūroms, J. Jankauskaitė patikino, kad ne visi studentės nurodomi reikalavimai darbams yra būtini.
„Pirmajame fotografijos studijų programos kurse pirmajame semestre studentų darbų tarpinėms peržiūroms studentams leidžiama spausdinti fotografijas A4 formatu ant foto popieriaus ir jas užklijuoti ant tvirto popieriaus (planšetai nebūtini). Nuo antrojo semestro studentams privalu peržiūrų metu pateikti savo darbus planšetuose. Iki tarpinių peržiūrų studentų užduotys dažniausiai būna baigtinės ir galutinėms peržiūroms vykdomos naujos užduotys – todėl per tarpines peržiūras pateikti planšetai (kurie atitinka užduočių reikalavimus ir yra be esminių klaidų) ne išmetami, o gali būti naudojami ir per galutines peržiūras, pristatant viso pusmečio darbus. Taigi tik nuo pačių studentų priklauso, ar jie tinkamai geba planuoti darbo eigą ir laiku atlikti iš anksto numatytas užduotis (ar jiems reikės iš naujo perspausdinti planšetus ar ne).
Studijuojant taikomąją fotografiją darbus spausdinti planšetuose yra būtina tam, kad studentai suprastų ir palygintų per kompiuterio ekraną matomą vaizdą ir tos pačios fotografijos kokybę, spalvas bei kontrastą atspausdinus. Planšetų forma pasirinkta siekiant užtikrinti tvarkingą ir vieningą studentų darbų ekspoziciją – studentams taikomi vienodi akademiniai ir estetiniai reikalavimai.
Studentų darbų peržiūros yra viešos, taigi studentų darbus gali pamatyti atėję svečiai bei studentų tėvai. Geriausiai įvertinti darbai yra komplektuojami bibliotekos fonduose ir laikomi tam skirtose lentynose“, – aiškino ji.
Be batų studentų nepalieka
Komentuodama mokymosi sąlygas VDK atstovė teigė, kad jiems studijose būti be batų nebūtina.
„Studentams suteikiamos visos sąlygos (įrengti specialūs stoveliai) atsinešti namų avalynę, antbačius ir su jais dirbti/vaikščioti foto studijose. Atkreipiame dėmesį į tai, kad daugumoje profesionalių foto studijų bei kitose mokymo įstaigose įrengtose foto studijose draudžiama vaikščioti su lauko avalyne. Šis reikalavimas taikomas todėl, kad studijose naudojami specialūs studijiniai fonai, kurie yra lengvai pažeidžiami.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad reikalavimas dėvėti namų avalynę/antbačius galioja tik foto studijose, kitose kolegijos patalpose yra leidžiama vaikščioti su lauko avalyne“, – šyptelėjo J. Jankauskaitė.
Kritikos ji nepriėmė ir laborantų darbui. Pasak J. Jankauskaitės, VDK dirba 2 fotostudijų laborantai, kurie turi nustatytą darbo grafiką ir jo laikosi. Be to, jie turi savo internetinį puslapį, kuriame galima užsirezervuoti foto techniką ir foto studijas bei matyti studijų užimtumo grafiką.
Krūvis nedidelis – nemoka nuosekliai planuoti savo laiko
Studentės skundus dėl didelio mokymosi krūvio, ji vertino kaip nesugebėjimą nuosekliai planuoti savo laiko.
„Kaip minėjome anksčiau, visos VDK studijų programos yra akredituotos tarptautinių ekspertų maksimaliam laikotarpiui – 6 metams. Vertinant studijų programas, viena iš vertinimo sričių yra studijų eiga, kurioje vertinamas programos studijų planas. Studijų planas yra sudaromas pagal Švietimo ir Mokslo Ministerijos nustatytus reikalavimus studijų programoms. Studijų programų vertinimo metu ekspertams yra pateikiami studijų dalykų aprašai, kuriose aiškiai yra apskaičiuoti dėstomų dalykų krūviai, išskiriant kontaktines ir savarankiško darbo valandas, skirtas dėstomam dalykui; taip pat nurodomos konkrečios dalykų užduotys bei jų kiekis. Per visą kolegijos istoriją nei tarptautiniai ekspertai, nei Švietimo ir Mokslo ministerijos atstovai, niekada nepateikė rekomendacijų ar pastebėjimų dėl studijų krūvio studentams“, – patikino ji.
Pasirodo, griežtai studentų lankomumas yra stebimas, nes studijos yra praktinio pobūdžio, todėl dėstytojai turi matyti studentų darbo eigą studijų procese.
„Pažymėtina tai, kad vertinant studentą yra atsižvelgiama į jo aktyvumą studijų procese. Pagal VDK studijų reglamentą yra nustatyta kaupiamojo balo sistema, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra studento aktyvumas, kurio vienas iš aspektų yra studentų lankomumas. Lankomumas taip pat yra žymimas ir dėl to, kad siekiama išvengti studentų nesąžiningumo atvejų, t.y. užkirsti kelią situacijoms, kuomet studentai vertinimui pateikia ne pačių atliktus darbus. Dėstytojas turi matyti visą studijų eigą tam, kad įsitikintų tai tikrai studento atlikti darbai“, – patikino ji.