Visų pirma Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) valdybos posėdyje buvo patvirtintos 2015 m. bendrojo priėmimo į universitetus ir kolegijas sąlygos. Šiemet grįžtama prie trijų priėmimo etapų (praėjusiais metais buvo du), moksleiviai galės išreikšti norą studijuoti nebe 12, bet 9 vietose ir gaus ne du (vieną – valstybės finansuojamą, antrą – ne), o tik vieną kvietimą studijuoti.
Negabių studentų nebeišgelbės net pinigai
Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerija rekomenduoja universitetams taikyti ne mažesnį nei 1, kolegijoms – 0,8 mažiausią stojamąjį balą. Tai reiškia, kad tokio balo nesurinkę studentai negalėtų studijuoti nei valstybės finansuojamose, nei nefinansuojamose studijų vietose. Apie įvedamus minimalius stojimo balus ministerijai jau pranešė 14 šalies universitetų ir 12 kolegijų.
Galiausiai pateiktos pataisos šiuo metu galiojančiam mokslo ir studijų įstatymui. Tarp visų siūlymų – taip pat apribojimai moksleiviams. Siekiama, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą. Vadinasi, mokinių krepšelių paskirstymą spręs nebe patys mokiniai, o valstybė.
Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, įstatymo pataisose numatyta ir galimybė universitetams trumpinti studijas iki 3 metų (180 studijų kreditų) bakalauro ir 1 metų (60 studijų kreditų) magistrantūros.
Ir tai – tik svarbiausi pokyčiai.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad naujasis Mokslo ir studijų įstatymas leis aiškiau formuoti valstybės užsakymą studijoms ir į aukštąsias mokyklas priimti labiau motyvuotus studentus. LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas mano, kad jų asociacijos siūlomi pokyčiai garantuos stabilumą aukštosioms mokykloms. Tačiau Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Antanas Mikalauskas stveriasi už galvos – moksleiviams apribota ne tik pasirinkimo laisvė, bet ir laisvė turėti pasirinkimą.
Pokyčių reikėjo jau seniai?
„Seniai reikėjo tokių pokyčių. Tvarka universitetuose turi būti griežtesnė, įstojimo procesas organizuojamas rimčiau. Dabartinė padėtis buvo pakankamai apgailėtina ir universitetus, tam tikra prasme, vertė technikos mokyklomis. Kalbant rimtai, mokytis ir studijuoti deramu lygiu gali ne kiekvienas. Tam tikrai reikia tinkamo pasiruošimo, pavadinčiau tai net gyvenimo išbandymu. Be to, tai yra susiję ir su valstybės saugumu, ir su kokybe bei ateitimi. Negalima leisti, kad prastai parengti specialistai patektų į rinką ir dar užimtų tam tikras pareigas“, – siūlomus pokyčius įvertino Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Anot jo, abiturientų šie pokyčiai neturėtų niekaip paveikti – jei jie tinkamai mokysis, tai ir įstos ten, kur norės.
„Kai reikia pradėti mokytis ar dirbti, visuomenė reaguoja labai keista. Labai norima lengvu būdu eiti per gyvenimą jam neįsipareigojant. Iš tiesų taip nebūna. Yra paprasta tiesa – norint kažką pasiekti reikia labai rimtai dirbti. Valstybė turi galvoti apie savo ateitį, kuri yra sprendžiama per kvalifikaciją, kompetenciją ir kokybę. Jei nesugebėsime užtikrinti šių pagrindinių principų, mūsų ateitis pakibs ant plauko“, – įsitikinęs jis.
Siūlo dar daugiau reformų
S. Jurkevičius mano, kad kartelė norintiems patekti į aukštąsias mokyklas turėtų būti keliama kaip galima aukščiau tam, kad aukštąsias mokyklas baigtų tie žmonės, kurie yra pasiruošę dirbti ir turi gerą išsilavinimą.
„Mokinių krepšelių sistema aukštąsias mokyklas įstūmė į apgailėtiną padėtį, tad didelis procentas žmonių mokosi ir net gauna bakalauro diplomus palengvintu būdu. Tai yra valstybės problema, dėl kurios jaučiamas tam tikras pavojus. Pagaliau valstybinės institucijos ėmėsi tam tikrų reformų, kas labai stebina. Jei jau išsiblaivyta iki tiek, kad imtasi kažką keisti, turbūt tikrai kažkas nutiko“, – sakė jis.
Pasak S. Jurkevičiaus, ne tik iš aukštųjų, bet ir iš paprastų mokyklų reikėtų reikalauti aukštesnės ugdymo kokybės.
„Mokyklos verčiamos socializacijos įstaigomis. Jau seniai žinoma, kad kartais mokiniai minimalius įvertinimus gauna tiesiog už buvimą pamokoje. Sistema išsigimė iki tiek, kad tokie mokiniai jau gali patekti į aukštąsias mokyklas, o vėliau ir į viešąjį sektorių“, – baisėjosi S. Jurkevičius.
Anot jo, šiemet siūlomos reformos – per švelnios. Jis ragina iš viso naikinti mokinių krepšelių sistemą, įvesti tam tikrų specialybių tikslinį finansavimą ir padaryti taip, kad universitetai būtų valdomi valstybės, o ne pralobti norinčių verslininkų.
Abiturientai – liūdni ir pikti
Savo ruožtu Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas A. Mikalauskas pripažino, kad jų organizacijai jau tenka guosti dėl siūlomų reformų nuliūdusius bei supykusius abiturientus.
„Daugiausia nepritarimo tarp moksleivių sulaukė pokytis, kuriame apibrėžiama, kad bus gauti ne du, kaip buvo daug metų, o vienas siūlymas studijuoti. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į faktą, kad studentai galės teikti 9, o ne 12 prašymų studijoms. Jaučiame, kad abiturientai dėl to yra liūdni ir pasipiktinę, tačiau mes bandome jiems išaiškinti, kad dabar svarbiausia orientuotis ne į pykčius, o į egzaminus – ruoštis jiems. Yra kaip yra, pakeitimai jau padaryti, o mūsų tikslas – užtikrinti, kad jie būtų priimami kuo lengviau“, – sakė jis.
Anot A. Mikalausko, jau seniai reikėjo ir įvesi minimalų stojimo į universitetus ir kolegijas balą. Tiesa, vaikino teigimu, patys moksleiviai šiam pokyčiui didelės reikšmės neteikia.
„Tiems, kurie ruošėsi stoti ir įstoti, įvedamas minimalus balas nesuteikė jokių neigiamų emocijų, nes jie supranta, kad jų stojimo balas tikrai bus aukštesnis nei minimalus. Kalbant apie moksleivius, kuriems minimalaus balo riba yra aktuali, jiems tokie pokyčiai nelabai ir rūpi. Jei atvirai, stojimo klausimai jiems dažniausiai visai nerūpi“, – pastebėjo jis.
Anot A. Mikalausko, nėra taip reikšminga, mokytis bakalauro studijose reikės trejus ar ketverius metus, svarbu, kad žinios, kurias gauna studentas, būtų kokybiškos, ir kad po jų studentas turėtų galimybę dirbti.
Nori užtikrinti tinkamą valstybės lėšų panaudojimą
LAMA BPO prezidentas P. Žiliukas aiškino, kad jo siūlomi pokyčiai buvo būtini norint užtikrinti tinkamą valstybės švietimui skiriamų lėšų naudojimą. Jis patikino, kad iškilo poreikis aiškiau prognozuoti įstojusiųjų skaičių.
„Esant dviejų kvietimų sistemai aukštosios mokyklos negali numatyti, ką rinksis stojantysis. Be to, dalis jaunuolių stoja ir į Lietuvos, ir į užsienio aukštąsias mokyklas. Praėjusiais metais buvo apie 100 mokinių, kurie priėmė du kvietimus studijuoti. Juk iš tiesų svarbiausia yra viena vieta. Jei gavai ne tą kvietimą studijuoti, kokio norėjai, gali persigalvoti, tam ir yra keli etapai.
Per pakankamai trumpą procesą mes nespėjame perskirstyti visų vietų, tad buvo nutarta grįžti prie trijų etapų schemos. Dėl pageidavimų skaičiaus – išorėje tiesiog buvo sunkiai suvokiama, kam reikalingas toks didelis skaičius pageidavimų. Manome, kad neverta tiek daug rašinėti. Norisi tos motyvacijos, kad stojantysis žinotų ir suprastų, ko nori“, – sakė jis.
Anot P. Žiliuko, visi šie procesai daugiau techniniai nei kažką lemiantys – jie tik padidina galimybes maksimaliai išnaudoti valstybės užsakymo vietas.
Planuose – dar daugiau reformų
Jau pristatyti ir pokyčiai, susiję su aukštųjų mokyklų valdymu, valstybės finansavimo paskirstymu, lankstesniu studentų priėmimo reglamentavimu.
„Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimuose numatomas perėjimas nuo studijų programų prie studijų krypties vertinimo ir akreditavimo, taip pat aukštųjų mokyklų sutartys su valstybe, leisiančios užtikrinti aukštosios mokyklos stabilumą, finansinę perspektyvą, skaidrumą ir veiklos kokybę“, – pristatydamas juos sakė D. Pavalkis.
Jau šiuo metu yra sudaromi aukštųjų mokyklų profiliai, stebima, kurios aukštosios mokyklos kokius specialistus rengia, bus siekiama išvengti studijų programų dubliavimo. Taip pat bus atsižvelgiama į premjero ne kartą minėtą valstybės užsakymo svarbą.
Įstatymo projekte numatyta, kad atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus valstybinei aukštajai mokyklai gali būti skiriama iki 5 procentų papildomų lėšų nuo jai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Svarstys pavasario sesijoje
Studijų finansavimo principas „pinigai seka studentą“ keičiamas nėra, tačiau numatyta įtvirtinti valstybės užsakymo principą. Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant smulkiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis. Tai leistų efektyviau skirti biudžeto finansavimą valstybei reikalingoms specialybėms.
Siekiant geresnio absolventų įsidarbinimo, naujajame Mokslo ir studijų įstatymo projekte aukštosioms mokykloms nustatoma pareiga konsultuoti studentus apie karjeros galimybes.
Aukštųjų mokyklų valdyme siekiama įtvirtinti, kad pagrindiniai principai būtų atsakomybės ir atskaitomybės dermė. Aukštosios mokyklos taryba būtų sudaroma tiek iš vidinių, tiek iš išorinių narių, universitetuose atrenkamų – senato, o kolegijose – akademinės tarybos nustatyta tvarka. Lemiamą balsą taryboje priimant sprendimus turės akademinės bendruomenės nariai.
Siūloma įtvirtinti ir valstybinės aukštosios mokyklos – kaip viešosios įstaigos, turinčios specialųjį statusą – teisinį statusą, kuriuo remiantis valstybinei aukštajai mokyklai būtų taikomi kitokie teisinio reguliavimo principai dėl turto, pelno ir žemės mokesčio.
Numatoma, kad Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė Seimui pateiks svarstyti pavasario sesijoje.