Meilė baigėsi kalėjimu
Kristinos sugyventinis, teigia moteris, teistas už smurtą artimoje aplinkoje. Abu kartus, kai Kristina parašė pareiškimą, ji laukėsi. „Buvo atvejų, kai nesikreipiau pagalbos. Visada maniau, kad tai vienkartinis reikalas. Jis atsiprašydavo. Patikėdavau. Bet kai antrą kartą parašiau pareiškimą, man policijos pareigūnai sakė: durna tu, bėk nuo jo“, – pamena 22 metų moteris.
Tačiau Kristina tikina, kad palikti smurtaujantį sugyventinį paskatino ne pareigūnų žodžiai, o draugė. „Ji turi tris vaikus, juos augina viena. Aš tik du turiu, todėl žinojau, kad man pavyks gyventi vienai“, – teigia Kristina. Anot jos, moterys turėtų nebijoti likti vienos.
Pusantrų metų jauna mama gyveno Utenos apskrityje esančiame Šeimos ir vaiko gerovės centre, o dabar gyvena savarankiškai. Lengva, teigia ji, nėra, tačiau vaikams nieko netrūksta.
Praėjus dviem savaitėms po draugystės pradžios, pora apsigyveno kartu. Pasiteiravus, kaip į tokį sprendimą reagavo moters tėvai, Kristina atsako, kad augo tik su mama – tėtis alkoholikas, todėl mama su juo išsiskyrusi. „Mama nelabai pritarė, bet susitaikė su ta mintimi“, – priduria ji.
„Per savaitę jis gerdavo 3-4 dienas. Dirbo miškų ūkyje, viskas buvo gerai. Į darbą nueidavo“, – pasakoja moteris.
Kristina tikina, kad pati nevartoja alkoholio ir juokais priduria, kad vienintelė draugo bloga įtaka tai, kad ji dabar rūko cigaretes.
Puldavo į ašaras ir atgailadavo
Tačiau Kristinos požiūris į Rolando išgėrimus pasikeitė, kai moteris sužinojo, kad laukiasi dukters. „Kai pastojau, galvojau, kad jis susitupės. Juk būsime šeima. Bet jis ir toliau gėrė, todėl prasidėjo pykčiai“, – atvirauja moteris.
„Šnekėdavome, kad jis nebegertų. Grįždavo iš darbo, pavalgydavo, nusiprausdavo ir išeidavo. Vėl grįždavo apie 11 valandą vakaro. Išgėręs. Galima sakyti, kad jo tada nebūdavo namuose: ateina, pavalgo, pamiega ir išeina“, – pasakoja moteris.
Kristina prasitaria, kad Rolandas prieš ją smurtavo, kai ji laukėsi judviejų dukros. „Išgėręs jis savęs nekontroliuoja, pasidaro agresyvus. Su juo susišnekėti neįmanoma. O ryte sakydavo, kad nieko neatsimena. Kai papasakodavau ką darė, puldavo verkti, prašyti atleidimo. O vakare vėl tas pats“, – pritilusiu balsu sako Kristina ir priduria, kad Rolandas kartą jai net nosį sulaužė.
„Eilinį kartą grįžo išgėręs. O kai jis būdavo išgėręs, sakydavo, kad vaikas ne jo. Mes susipykome ir jis mane puolė“, – po šių Kristinos žodžių stoja tyla. Per telefono ragelį girdisi tik žaidžiantys Kristinos vaikai. „Išgėręs jis visada sakydavo, kad „ne mano vaikas“, – su kartėliu sako Kristina.
Tą kartą, kai vyras jai sulaužė nosį, Kristina parašė pareiškimą. Moteris tvirtina, kad jos kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Po šio įvykio Rolandas buvo nuteistas metams lygtinai.
Meilė viską atleidžia?
Moteris neslepia, kad jos mama labai pyko, kai dukra susitaikė su smurtautoju. „Nežinau, kodėl taip ilgai su juo buvau, kodėl atleisdavau. Gal mylėjau? Dabar kai apie tai pagalvoju, randu vienintelį paaiškinimą, kad turbūt jį tada mylėjau. Meilė atleisdavo viską“, – šiandien sako Kristina.
Pažįstami Kristinai patardavo, kad su juo girtu ji nekalbėtų. Bet esą tada Rolandas pykdavo, kad Kristina tyli ir vis tiek ją puldavo. „Jam vienodai šviesdavo“, – priduria ji.
Dažniausiai esą vyras gerdavo mėnesį, o tada porą savaičių pabūdavo blaivas. Kristina tikina, kad tuomet aplinkiniai jai sakydavo, kad, jei Rolandas negertų, būtų auksinis žmogus.
„Aš nusprendžiau, kad tikrai nenoriu tokios aplinkos savo vaikui. Juk tai būtų pavyzdys, kurį jis matytų. Mano mama su tėčiu išsiskyrė dėl to paties. Tėtis gėrė, smurtavo. Tikrai nenorėjau, kad vaikai augtų tokioje aplinkoje“, – apie savo sprendimą pasakoja Kristina.
Nusprendė atkeršyti
Sprendimą palikti Rolandą Kristina priėmė po eilinio kivirčo. Tik tą kartą vyras vėl prieš ją pakėlė ranką. „Jau porą mėnesių laukiausi. Turėjau mergytę ir laukiausi berniuko. Išėjau dieną iš namų, nuėjau pas draugę. Namo parėjau vakare ir jis vėl mane puolė. Niekada šito nepamiršiu: išėjau sekmadienį 11 valandą vakaro ir pas draugę prabuvau iki ketvirtadienio. Ketvirtadienį pradėjau gyventi Šeimos ir vaiko gerovės centre“, – pamena moteris.
Moteris parašė antrą pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir susilaukė vyro keršto: šis atėjęs į centrą puolė ją mušti. Už tokius veiksmus vyras sėdo už grotų. Iš kalėjimo jis išėjo birželio mėnesį ir iškart išvyko gyventi į Angliją.
Esą priimti sprendimą palikti Rolandą nebuvo lengva. „Kai sužinojau, kad laukiuosi antro vaiko, galvojau, ką aš darysiu? Vienai su dviem vaikais bus sunku. Bet vėliau pripratau. Po kiek laiko pamačiau, kad pati viską galiu pasidaryti. Nors ir pajamos mažos, galiu su dviem kūdikiais išgyventi. Pradžioje buvo sunku, bet pripratau. Labai puikiai ir vienai sekasi“, – sako dviejų vaikų mama.
Smurto ratas sukasi toliau
VU psichologijos profesorė Laima Bulotaitė teigia, kad statistiniai tyrimai parodė, jog alkoholikų, smurtaujančių tėvų dukros labai dažnai pasirenka vyrus, kurie elgiasi taip pat, kaip elgėsi jų tėvai. „Vienas iš paaiškinimų: mergina renkasi vyrą, kuris panašus į jos tėtį. Kiti aiškina, kad vaikai tikisi, kad pakeis tėtį.
Esu dirbusi su mažamečiais, kurių tėvai alkoholikai. Galiu iš praktikos pasakyti, kad jie prisigalvodavo visokiausių dalykų, draudimų sau. Pavyzdžiui, jei nevalgysiu ledų, tai tėtis negers. Jie nori pakeisti savo tėtį. Kai moterys teka už tokių vyrų, jos tikisi, kad jos, beatodairiškai mylėdamos, pakeis vyrą“, – sako profesorė.
Profesorė pastebi, kad santykius nutraukti būna sudėtinga. „Yra smurto ratas: įvyksta smurtas, yra atgaila. Tai tarsi medaus mėnesio periodas, kai smurtautojas atgailauja, perka dovanas ir moteris vėl ima tikėti, kad viskas bus gerai. Bet smurto ratas sukasi toliau.
Kita priežastis: gėda prisipažinti. Gal tėvai nelabai norėjo, kad tekėtum už to vyro, pasirodo, kad jis smurtautojas. Pasakysi tėvams ir visi sakys: va matai, aš tau sakiau. Gėda yra labai dažnas jausmas“, – teigia L. Bulotaitė.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|
*Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. +370 65500775, el. paštu kmd.asoc@gmail.com (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)* | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (+370 65052858) |