Jo teigimu, garsusis partizanas yra susijęs su žydų žudynėmis, praneša LNK žinios.
Valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas sako, kad E. Zurofas neturi jokių dokumentų savo teiginiams pagrįsti, o tokio puolimo tikėjęsis iš Rusijos.
Seime E. Zurofas penktadienį pasirodė vienas, nors iš pradžių kartu atvykti ketino ir pati R. Vanagaitė. Abu jie siekia įtikinti, kad Seimas neskelbtų kitų metų A. Ramanausko-Vanago atminimui.
„Noriu pabrėžti vieną dalyką – čia atvykau ne kaip Lietuvos kritikas ar kaip Lietuvos priešas“, – sakė E. Zuroffas. Jis teigia turintis įrodymų, kad A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo žydšaudžiams.
„Jis dalyvavo Druskininkų žydų persekiojime nacių okupacijos pirmomis savaitėmis. Jis buvo vienas iš sukilėlių grupių vadų, jo būrys aktyviai persekiojo žydus, šaudė komunistus, o tie komunistai dažnai buvo žydai“, – sakė jis.
Jis teigė nežinantis, ar pats A. Ramanauskas-Vanagas žudė. „Mes nežinome, ar jis pats asmeniškai šaudė. Tačiau jis vadovavo daliniui, kuris šaudė. Tai ką, už tai jį reikia apdovanoti? Pasakykite tai šeimoms, kurių artimuosius jie nužudė“, – sakė jis.
E. Zuroffas teigė remiantis to meto policijos archyviniais dokumentais. Komisija uždarame susitikime E. Zuroffo klausėsi apie valandą, bet nacių medžiotojas jos neįtikino.
„Aš pasakysiu jums taip, jis mums jokių dokumentų neparodė ir mes tikrai nežinome, ką jis turi. Ką turime mes, tai mes aiškiai galime pasakyti, tokių dalykų negalėjo būt“, – LNK žinioms sakė komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.
A. Gumuliausko teigimu, istorikai A. Ramanausko-Vanago biografiją tyrinėjo dešimtmečiais, tačiau jokių probleminių dokumentų nerado. „Jeigu kalbėti apie žydų šaudymą, tai tuose pačiuose Druskininkuose getas jau buvo pradėtas rengti liepos 16 dieną. O liepos 7 dieną jau pats Vanagas Ramanauskas pradėjo dirbti kurorto valdyboje civilinį darbą. Šiuo atveju, mūsų istoriniai tyrimai rodo, kad jis neturėjo jokių galimybių dalyvauti žydų šaudyme arba, sakykim, sukilime su ginklu rankose“, – sakė jis.
A. Gumuliauskas sakė, kad kai buvo nuspręsta kitus metus skelbti A. Ramanausko-Vanago metais puolimo jis tikėjosi, tačiau jo laukė iš Rusijos, kuri siekia visais įmanomais būdais sumenkinti Lietuvos istoriją.
„Bet nelauktai tokia kritika atėjo iš kitos pusės. Tai verčia mus susimąstyti, ar tai tokia užmaskuota mūsų kaimyno kritika, ar tai koks nesusipratimas mūsų istorijos įvykiuose“, – sakė A. Gumuliauskas.
E. Zurofas, kaip ir R. Vanagaitė įsitikinęs, kad A. Ramanauskas-Vanagas buvo KGB agentas.
„Aš atsakysiu jums klausimu į klausimą, nors paprastai to labai nemėgstu. Jei jis buvo KGB agentas, ar KGB jį sušaudytų?“ – sakė A. Gumuliauskas.
Visuomenės pasipiktinimą sukėlė ir kitas R. Vanagaitės pasisakymas, kai ji diskusijoje su rusų žurnalistu apie jos knygą „Mūsiškiai“ neva pokštaudama pasakė, kad vienintelis būdas išsaugoti Lietuvą, jei V. Putinas ją okupuotų ir uždarytų sienas. „Lietuva tuštėja. Kiti sako, kad tai tarsi karma, už tai ką mes padarėme 1941-aisiais.“, – tuomet sakė R. Vanagaitė.
Paskui R. Vanagaitė gynėsi, sakydama kad tai tebuvo sarkazmas. „Aš gyvenau Tarybų Sąjungoje ir aš žinau, koks tai yra košmaras. Bet o kaip sustabdyti emigraciją, jeigu nėra sienų? Tai bus sienos, sustos emigracija. Bet neduok dieve, kad taip atsitiktų“, – žurnalistams sakė R. Vanagaitė.
„Tai buvo sarkastiškas komentaras. Ji tikrai nenori, kad V. Putinas okupuotų Lietuvą. Ji Lietuvos patriotė, ji myli šią šalį ir ji stengiasi ją padaryti geresne vieta“, – sakė E. Zuroffas.
A. Gumuliauskui R. Vangaitė pranešė neatvyksianti dėl to, kad ją puola žiniasklaida ir jai reikia laiko paruošti pranešimą Seimo nariams apie tai, ką ji rado partizanų vado biografijoje.
Paskutinis gyvas partizanas vadina kraupiu šmeižtu
Savo sodyboje Varėnos miškuose tebegyvenantis paskutinis likęs gyvas partizanas Juozas Jakavonis-Tigras su A. Ramanausku-Vanagu kovojo drauge ir kartu slėpėsi bunkeriuose, sako protu nesuvokiantis tokių kaltinimų žmogui, kuris viską paaukojo kovoje už Lietuvą.
93-ejų J. Jakavonio-Tigro sodyboje ir buvo įrengta partizanų slėptuvė. „Čia, mano žiniomis, aplink buvo 8 slėptuvės. Bet šitos slėptuvės kiti partizanai nežinojo. Žinojo tie, kurie gyvenom", – sakė partizanas.
„Apie Vanagą tai čia yra išgalvota jos pačios, kitaip ir neduodu, arba kažkieno užsakyta. Ji pati supras, kad labai blogai, kad ji paklausė ir tokiu keliu nuėjo“, – kalbėjo senolis.
„Jis visko neišpasakojo. Jis šito bunkerio neišdavė, nors galėjo išduoti. Aš buvau areštuotas. O dėl to, kad jis ten žydus kankino ar kažką, tai tegu paskaito ji pati, kur yra šnipas aprašytas, kur nušovė tą šnipą. Tai Vanagas galėjo pats nušauti, bet jis nedrįso, kitas partizanas nušovė. Jis pats aprašo, kaip kitas priėjo ir nušovė šnipą. O Vanagas žiaurumo neturėjo, aš žinau jį, aš per tuos metus galėjau išstudijuoti jo psichiką ir darbus", – J. Jakavonis-Tigras.