Ikiteisminio tyrimo metu prokuratūros surinktus duomenis įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas nutarė, kad dėl svetimo dokumento panaudojimo nuteistas vilnietis baudą į valstybės biudžetą galės sumokėti per vienerius metus.
„Aleksandras P. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, praeityje neteistas, tačiau kartą buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, administracine tvarka nebausta, yra nedirbantis, tyrimo metu kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo ir teismas tai pripažino kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe“, – priimtame baudžiamajame įsakyme nurodė teisėjas.
Anot jo, bausmės tikslai bus pasiekti Aleksandrui P. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą ir valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės siūlomą baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam sankcijoje nustatytam dydžiui.
„Teismas pažymi, kad kaltinamajam už padarytą tyčinį apysunkį nusikaltimą skiriama artima minimaliam sankcijoje numatytam baudos dydžiui, tokiu būdu dar labiau mažinti paskirtos baudos dydį nėra jokio teisinio pagrindo“, – nurodė teismas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Aleksandras P. iš savo draugo paėmė galimybių pasą su QR kodu, kurį neturėdamas teisėto pagrindo laikė su savimi, kol atvykęs į lažybų ir lošimų automatų saloną darbuotojai pateikė šį dokumentą.
Aleksandras P. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Jis aiškino, kad buvo paskiepytas nuo COVID-19 pirmąja doze, netrukus turėjo būti jam suleista ir antroji dozė, bet dėl nebaigto skiepijimosi kurso jam nebuvo išduotas galimybių pasas.
„Kartą sutikau savo bendraklasį, jis man davė savo galimybių pasą – ar aš jo pats paprašiau, ar jis man pasiūlė, jau ir neatsimenu“, – sakė baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras.
Su svetimu galimybių pasu Aleksandras P. nuėjo į viename sostinės prekybos centre esantį kazino ir prie įėjimo parodė dokumentus tikrinančiai darbuotojai.
„Ši sutikrino duomenis, puikiai žinojo, kad tai ne mano galimybių pasas, nes mane gerai pažinojo, todėl iš karto iškvietė policijos pareigūnus“, – vilnietis sakė žinojęs, kad negalima pateikti svetimą dokumentą.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai apklausė ir Aleksandro P. draugą, kuriam priklausančiu galimybių pasu šis pasinaudojo, tačiau jis neigė, kad suteikė galimybę pasinaudoti šiuo dokumentu.
„Mano galimybių pasas buvo popierinis, jį man atspausdino vaistinėje, – liudytojas aiškino, kad dokumentą nešiojosi savo drabužių kišenėje, bet vieną dieną jį pametė. – Kai pastebėjau galimybių paso dingimą, vėl kreipiausi vėl į vaistinę, man išdavė naują.“
Vyras pripažino, kad prieš paso dingimą buvo sutikęs savo draugą Aleksandrą P., su kuriuo mokėsi vienoje mokykloje.
„Jis manęs neprašė duoti savo galimybių paso, taip pat mes nekalbėjome apie skiepus, jis taip pat man nesiskundė, kad be galimybių paso niekur negali užeiti“, – liudytojas tikino, kad tikrai Aleksandrui P. savo galimybių paso nesiūlė ir nedavė.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir lošimo namų klientų aptarnavimo specialistė, kuri prisipažino gerai pažįstanti Aleksandrą P. – kazino jis lankosi jau apie du metus.
„Šiuo metu, užeinat į saloną, būtina parodyti galimybių pasą ir asmens dokumentą, todėl kai atėjo Aleksandras P., paprašiau pateikti dokumentus – iš karto pamačiau, kad jo pateiktas galimybių pasas priklauso ne jam, o kitam asmeniui“, – lošimo namų darbuotoja teigė, kad supratusi apgaulę iš karto iškvietė apsaugos ir policijos darbuotojus.
Anot jos, tačiau ir tada Aleksandras P. tvirtino, kad galimybių pasas priklauso jam, o ne kitam asmeniui.
Delfi.lt primena, kad už galimybių paso klastojimą ar suklastoto, svetimo žmogaus paso panaudojimą baudžiama labai griežtai: tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.