„Ukrainos atstatymas ir atsigavimas yra iššūkis ne tik jai, bet ir Ukrainą remiančioms ES šalims narėms ir mums kaip Bendrijai. Efektyviai pagalbai užtikrinti reikės institucijų įsitraukimo, sklandaus pasidalijimo atsakomybėmis ir koordinuoto veikimo – Europos Komisijos vaidmuo čia ypač svarbus. Tikiu, kad susitelkę padėdami Ukrainai gintis, išliksime tokie pat vieningi ir padėdami jai atkuriant tai, kas prarasta dėl brutalaus Rusijos karo“, – sakė Briuselyje darbo vizitu viešinti Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.
Pasak kanclerės, reikalinga rasti sutarimą dėl veikimo būdų, instrumentų ir finansavimo trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais, taip pat ypač svarbios paskatos verslų įsitraukimui į rekonstrukcijos projektus Ukrainoje.
Eurointegracijos kryptį pasirinkusiems ukrainiečiams labai svarbu matyti ES dėmesį didžiuliams iššūkiams, su kuriais susiduria ukrainiečiais, ir pagalbą tiek šalies atstatymo procese, tiek įgyvendinant reformas, sakė Vyriausybės kanclerė.
Susitikimuose su G. J. Koopmanu ir A. Jarosz-Friis Vyriausybės kanclerė pasidalino Lietuvos dalyvavimo jau vykdomuose atstatymo projektuose Kyjivo ir Mykolajivo regionuose patirtimi, atstatant švietimo ir ugdymo įstaigas bei energetikos infrastruktūrą. Nors karas Ukrainoje tęsiasi, gyventojams reikalinga kritinės svarbos civilinė infrastruktūra, funkcionuojančios gydymo, švietimo, ugdymo įstaigos, saugūs susisiekimo infrastruktūros objektai, pažymėjo G. Balčytytė, ir visa tai reikalinga jau dabar, pažymima pranešime.
Lietuvos Centrinė projektų valdymo agentūra bei kitos institucijos, jau įsitraukusios į atstatymą dvišaliu pagrindu, yra pasirengusios aktyviai prisidėti savo patirtimi ir gebėjimais prie daugiašalių atstatymo iniciatyvų ES lygmeniu.
Susitikimuose aptariant Ukrainos eurointegracijos procesą, Vyriausybės kanclerė akcentavo ekspertinės ir techninės paramos Ukrainai užtikrinimo svarbą, jog ši galėtų įgyvendinti reikiamas reformas ir tinkamai pasiruošti stojimo deryboms.
Labai svarbu, jog teigiamas sprendimas dėl Ukrainos narystės ES derybų pradžios būtų priimtas dar šiais metais, akcentavo Vyriausybės kanclerė.
Nuosekliai palaikanti Ukrainos narystės ES siekį Lietuva ir toliau dalysis turima ekspertize įgyvendinant EK rekomendacijas ir narystei pasiekti būtinas reformas, o taip pat yra pasirengusi prisidėti prie EK Kaimynystės politikos ir plėtros derybų Generalinio direktorato veiklos bei deleguoti Lietuvos ekspertus į Direktorato įgyvendinamus projektus.