Neįprastai anksti prasidėjus uraganų sezonui, Beryl vardu pavadintas penktos kategorijos uraganas su milžiniška jėga praūžė per Karibus, Jukatano pusiasalį ir, susilpnėjęs iki 1 kategorijos, pasiekė JAV. Nors ir praradęs didžiąją galią, praeidamas per pietrytinę Teksaso valstijos dalį, Beryl pridarė daug žalos. Dėl stipraus lietaus ir vėjo tvino Hjustono miesto gatvės, virto medžiai, bet svarbiausia – nutrūko elektros tiekimas beveik 3 milijonams vartotojų.
Be to, išorinės uragano juostos sukėlė tornadų protrūkį, buvo patvirtinta, kad tornadai susidarė Teksaso, Luizianos, Arkanzaso, Kentukio, Indianos ir Niujorko valstijose.
Liepos 15 d. duomenimis, patvirtinta, kad dėl uragano Beryl žuvo 44 žmonės, o tik preliminariais skaičiavimais, dėl vėjo ir griūvančių medžių bei dingusios elektros gyventojų patirta žala siekia daugiau nei 6 mlrd. JAV dolerių. Kai kuriems namams Teksase visą savaitę nebuvo atkurtas elektros tiekimas. Dėl neveikiančių vėdinimo sistemų žmonėms teko kentėti 100 °F (38 °C – DELFI) laipsnių karštį, be to, daugelyje būstų sugedo šaldytuvuose laikomas maistas. O dujinius generatorius turintiems gyventojams taip pat kilo nemažai problemų: kelios dešimtys kreipėsi į medikus dėl apsinuodijimo anglies monoksidu, keletas žmonių nuo tokio apsinuodijimo mirė.
Jau ne pirmą kartą su uragano jėga teko susidurti ir lietuviams. Ką mūsų tautiečiai patyrė šiomis baisiomis dienomis?
Galvestono saloje privačią dailės galeriją turinti menininkė Sigita Šulaitytė pasakojo, kad iš savo namų Hjustone į galeriją, esančią maždaug už pusvalandžio kelio, ji atvyko rami, žinodama, kad uraganas Beryl išsikvėpė ir salą pasieks jau praradęs savo galią. „Vakare gražiai leidosi saulė, gamta nerodė jokių pavojaus ženklų. Tačiau apie 2 valandą nakties mane pažadino didžiulis sprogimo garsas ir per langus iš lauko sklindanti ryški žalia šviesa. Tai sproginėjo žaibai, kurie buvo neįprastai arti žemės. Atrodė, kad Žemė sprogsta. Saloje dingo elektra.
Aš mačiau, kaip kaimyno kieme ant jo naujo automobilio griuvo didelis medis. Kaimynas išbėgo į lauką, kvietė gelbėtojus. Po kurio laiko miesto tarnybos atvyko ir nukėlė tą medį. Stiprus vėjas daugelyje vietų išvartė tvoras, nuvertė daug medžių. Saloje potvynio nebuvo, nes ji yra aukščiau, be to, po garsiojo 1900 metų uragano (kurio metu žuvo per 6000 žmonių – red.) joje yra pastatyta seawall (jūros siena). Tikėjau, kad pirmadienį bus atstatytas elektros tiekimas. Tačiau to neįvyko. Buvo drėgna ir labai karšta, tiesiog neįmanoma kvėpuoti.
Reikia tą patirti, kad suprastum, kaip tai sunku. Taip kartu su dviem savo šunimis saloje praleidau dvi naktis. Kai grįžau į savo namus Hjustone, pamačiau, kad juose yra elektra. Buvo taip gera gulėti ir kvėpuoti vėsiu oru“, – pasakojo „Draugui“ Sigita. Beje, 2017 metais, kai ketvirtos kategorijos uraganas Harvey prasiautė per Teksaso ir Luizianos valstijas, Sigitai kartu su tuo metu keturiais šunimis teko palikti namus ir evakuotis į saugesnę vietą. Tąsyk ji nakvojo savo automobilyje, pastatytame „Wallmart“ aikštėje, nes viešbučiai nesutiko priimti moters su augintiniais. Grįžusi į namus, ji džiaugėsi, kad ten pateko palyginti nedaug vandens – grindys buvo apsemtos tik per kelis centimetrus, kai tuo metu gatvėje teliuskavo ežeras iki juosmens. Žinoma, teko padirbėti, kol buvo išvalytas visas vandens į namus suneštas purvas. „Kaimynė pasakojo, kad potvynio iš lauko išvarytos pelės okupavo namus. Vieną negyvą žiurkę ta moteris surado stalčiuje.
Teko girdėti, kad pas kai ką į svečius atkeliavo ne tik pelės, bet ir gyvačių. Bet tą girdėjau ne iš pirmų lūpų. Beje, vieni kaimynai, kurių namą labai suniokojo vanduo, jau kitą dieną pakabino lentelę, kad namas parduodamas“, – tąsyk „Draugui“ pasakojo S. Šulaitytė.
Asta Timm į Galvestono salą Teksase persikėlė gyventi prieš kelerius metus. Prieš tai ji jau buvo patyrusi vieną tropinę audrą ir sakė, jog jai tai buvo baugi patirtis. Tačiau su tikru uraganu Asta susidūrė pirmą kartą. Iš pradžių ji buvo pasirengusi su savo keturkoju augintiniu – vokiečių aviganiu Yoda – išvažiuoti iš salos. Tačiau senieji ilgamečiai vietos gyventojai sakė, kad to daryti neverta. Kai užslinko Beryl, nuo vėjo ir lietaus visas namas ėmė tiesiog drebėti – buvo labai nejauku. Antrasis išbandymas prasidėjo tuomet, kai uraganas praslinko, palikdamas namus be elektros ir svarbiausia – be vėsinimo ir maisto šaldymo. Nebuvo kur dėtis nuo karščio – naktimis teko miegoti atvirame balkone. Vietos valdžia pasirūpino, kad dienomis gyventojams būtų vežiojamas ir dalijamas ledas, žmonės buvo aprūpinami dušais. Kenčiantiems nuo karščio buvo suteikta nemokama galimybė sėsti į saloje važinėjančius maršrutinius autobusus ir juose važiuojant, atvėsti, atgauti karščio atimtas jėgas. Dar salos gyventojai rinkosi komerciniuose pastatuose ir restoranuose, kuriuose generatoriai gamino elektrą. Susirinkusieji dalijosi atsineštu maistu ir džiaugėsi, galėdami atsivėsinti.
Beje, šalia Galvestono yra nedidelė Pelikanų sala. Negalėdami jos pasiekti, vėjo išvargintų pelikanų būriai tūpė tiesiog ant važiuojamosios kelio dalies, norėdami pailsėti. Kai kuriems žmonėms, žiūrintiems į paukščius iš tolo, atrodė, kad sparnuočiai būriais miršta. Tačiau pelikanai pailsėję vėl kilo skristi į salą.
Asta Timm, pergyvenusi pirmąjį uraganą, jaučiasi tapusi tikrąja salos gyventoja. Pasisekė, kad jos namas yra už jūros sienos, kuri, prasidėjus gamtos šėlsmui, sulaiko vandenį ir sumažina apsėmimo riziką. Po uragano saloje vėl ramu, o jos gyventojai yra labai dėkingi elektros tiekimą atkūrusiems specialistams.
Žmonės – taip pat stipri gamtos jėga
Violeta Papandreou
Jau dešimt metų gyvenu Hjustono metro Sugar Land priemiestyje, teko pergyventi ne vieną gamtos šėlsmą. Ir visgi jos stichijos sugeba kiekvieną kartą iš naujo mane ir nustebinti, ir išgąsdinti.
2017 metais mes pergyvenome katastrofišką uraganą Harvey.
2021 m. vasario 11–20 d. buvo istorinė žiema, pasiekusi šalčio rekordą ir nusinešusi 246 gyvybes. Šis įvykis man labai stipriai įsirėžė į atmintį. Pamenu, keliai buvo suledėję, mūsų namo (kaip ir daugelio kitų) vamzdžiai nuo šalčio susproginėjo, vanduo užliejo mūsų virtuvę, valgomąjį ir šeimos kambarius, antrojo aukšto lubos nukrito tiesiai į virtuvės centrą. Maždaug savaitę name nebuvo elektros ir vandens. Maisto likučiai namuose pasibaigė gana greitai, nes mūsų šeima didelė. Kieme – minusinė temperatūra, bet ten atrodė šilčiau nei nešildomame name.
Šią savaitę praėjęs uraganas Beryl dar kartą įrodė, kad prieš gamtą žmogus dažniausiai yra bejėgis. Nors prognozės nebuvo labai gąsdinančios, bet visgi uragano padariniai gana sunkūs.
Beveik trys milijonai žmonių pirmadienį savo namuose neteko elektros, šeštadienį dar gana didelė dalis vis dar gyveno be jos.
Beryl pirmadienį uždengė Hariso apygardą, per 24 valandas iškrito mažiausiai 4–6 coliai lietaus, kai kur – ir daugiau. Keliai ir greitkeliai buvo apsemti, todėl vairuotojams susidarė nesaugios sąlygos ir prireikė daugybės gelbėjimo priemonių. Uraganas daug medžių išvertė su šaknimis arba nulaužė, kai kurie buvo užkritę ant elektros laidų. Pirmomis dienomis visos degalinės aplink mūsų gyvenamąją vietovę buvo uždarytos, taipogi neveikė ir maisto prekių parduotuvės, vaistinės ir kitos įstaigos, svarbios kasdieniam žmonių gyvenimui.
Per pastarąsias dienas girdėjau daug komentarų apie tai, kad reikia įsigyti generatorių, kad Teksaso valstija nepasiruošusi tokioms ekstremalioms situacijoms. Bet realybė yra kur kas sudėtingesnė, nei atrodytų. Mano kaimynas turėjo ne taip seniai pajungtą generatorių, kuris, nutrūkus centriniam elektros tiekimui, gali namą aprūpinti energija. Tačiau po Beryl uragano veikdamas kelias dienas be pertraukos, generatorius sudegino pagrindinį elektros lizdą ir sukėlė dar didesnį pavojų namo gyventojams. Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų į Hjustono rajono ligonines buvo pristatyta daugybė žmonių, kurie gydomi dėl nuo karščio paūmėjusių ligų ir nuo apsinuodijimų anglies monoksidu. Šį apsinuodijimą sukėlė netinkamas namų elektros generatorių naudojimas. Du žmonės mirė, stipriai apsinuodiję anglies monoksidu.
Aš skaičiau „Nextdoor“ programos ir „Facebook“ platformose nusiskundimus dėl elektros tiekėjų darbo. Žmonės piktinosi, kad darbininkai sėdi gatvėse, nelipdami iš automobilių, ir nieko nedaro. Iš tikrųjų yra priežastis, dėl kurios jie taip elgėsi: pirmiausia turi būti išvalyta nuo uragano padarinių jų darbo zona – nukritę medžiai turi būti pašalinti. Tada reikia iš pagrindinio biuro sulaukti leidimo pradėti dirbti. Ir nesinori net kartoti, ką reiškia dirbti lauke Teksase per nežmonišką liepos karštį. Mes esame labai dėkingi elektros tinklų, medžių pjovimo, pirmosios pagalbos ir visiems darbuotojams, kurie kasdien rizikuoja savo sveikata ir gyvybe, ateidami į pagalbą bendruomenėms.
Norėčiau pabaigai pridurti, kad Teksaso žmonės patys yra nereali gamtos jėga. Jie dar kartą man įrodė, kaip gali susivienyti ir vieni kitiems ištiesti pagalbos ranką. Aš labai džiaugiuosi, kad esu šios bendruomenės dalis.
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas“ (2024-ųjų m. Liepos 18 d. numeryje, Vol. CXV NR. 57)