„Visada reikia kalbėtis. Tikiu dialogo galia ir kuomet kalbi labai aiškiais argumentais, jų yra klausomasi, tai lemia ir tų valstybių, kurias laikome kitoje barikadų pusėje, poziciją. Net ir vakar visai normaliai pasikalbėjome“, – teigė prezidentas.
Su V. Orbanu ir kitų šalių vadovais neformalioje diskusijoje dalyvavęs G. Nausėda vakarienės metu priminė ir neseną Vengrijos premjero pasisakymą, esą paramos Ukrainai politika buvo neteisinga ir nedavė rezultato.
„Uždaviau retorinį klausimą pačiam Orbanui – ar jis įsivaizduoja, kas būtų, jei ta parama nebūtų suteikta ir kokios grėsmės būtų kilusios ne tik visam rytiniam flangui, bet ir pačiai Vengrijai? Diskusija buvo įdomi“, – sakė G. Nausėda.
Kaip skelbia Prezidentūra, Europos valstybių vadovų susitikimas Berlyne yra viena iš keleto apskritojo stalo diskusijų, kuriose ES lyderiai siekia pasirengti sprendimams dėl prioritetų naujame politiniame cikle, kurie bus svarstomi 2024 m. pavasarį Europos vadovų taryboje (EVT).
ELTA primena, kad pirmadienį prezidentas išvyko darbo vizito į Berlyną, kur susitiko su Vokietijos prezidentu Franku Valteriu Šteinmajeriu ir kancleriu Olafu Šolcu.
G. Nausėda Vengrijos premjerą V. Orbaną dėl jo susitikimo su Rusijos prezidentu V. Putinu yra sukritikavęs dar anksčiau, spalio pabaigoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje.
Spalio viduryje su Rusijos prezidentu V. Putinu susitikęs V. Orbanas tokiu žingsniu papiktino ES šalių lyderius. Kiek vėliau Vengrijos premjeras pareiškė, kad didžiuojasi savo ryšiais su Maskva. Susitikimas nustebino ir Vengrijos partnerius iš NATO.
Vengrijos vadovas ne kartą yra pasisakęs prieš sankcijas, kurias Vakarai Maskvai įvedė po to, kai ši užpuolė Ukrainą.