„Svarbu klaidas pripažinti ir jų nekartoti. Esu kaltinamas nusikaltimais prieš Lietuvą, mano kaina labai didelė, bet aš dabar džiaugiuosi, atlikęs išpažintį teisėsaugos pareigūnams, dabar jaučiuosi lengviau “, – antradienį per teismo posėdį sakė šnipinėjimo byloje kaltinamas D. Bertauskas. Jam buvo suteikta paskutinio žodžio teisė.
Kaltinamasis teigė, kad jis kartu su A. Paleckiu žinojo, ką daro, duodamas parodymus jis neturėjo jokio tikslo ką nors apkalbėti.
„Aš privalėjau pasakyti tiesą, kokia ji bebūtų. Dėkingas Dievui, nes nežinia prie ko galėjo privesti mano neatsakingas elgesys. Mano smegenys buvo perplautos rusų spectarnybų“, – sakė D. Bertauskas.
Jis sako, kad visi žmonės turi būti atsargūs, būdami priešiškų valstybių teritorijoje.
„Laikas apsispręsti, kieno pusėje esi. Aš apsisprendžiau, esu Lietuvos pusėje, žinau, kad sukėliau rizikas sau ir savo artimiesiems, bet su manim irgi yra galinga jėga – mano Tėvynė Lietuva“ , – teisme pareiškė vilnietis.
Kaltę pripažinęs ir parodymus davęs D. Bertauskas prašė teismo atleisti jį atsakomybės už šnipinėjimą.
Teismas nuosprendį skelbs liepos 27 dieną.
Byloje A. Paleckis su verslininku D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą.
Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.
Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.
Šioje byloje liudytoju šiemet vasarį apklaustas buvęs Lietuvos liaudies partijos (LLP) laikinasis pirmininkas, politikės Kazimiros Prunskienės sūnus Vaidotas Prunskus teismui pasakojo 2017 metų gegužę vienos Maskvos įmonės patalpose kartu su A. Paleckiu ir Deimantu Bertausku susitikęs su buvusiu KGB grupės „Alfa“ vadovu M. Golovatovu. Pastarasis vėliau Sausio 13-osios byloje už akių buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme.
Buvęs LLP pirmininkas teigė, kad šiame susitikime buvo kalbama apie verslo reikalus bei tvirtino domėjęsis kaimo turizmo verslo galimybėmis. Jis taip pat tvirtino manęs, kad Lietuvos liaudies partija buvo „dvasiškai pasmerkta“, todėl neturėjęs jokių politinių interesų.
Jis pažymėjo pagal jų bendravimą susidaręs įspūdį, kad M. Golovatovas su A. Paleckiu ir D. Bertausku buvo pažįstami jau anksčiau.