„Nagrinėjamu atveju pažeista asmens sveikata – viena fundamentaliausių neturtinių vertybių ir vienas reikšmingiausių bei labiausiai saugomų gėrių“, – neskundžiamoje nutartyje nurodė LVAT teisėjų kolegija.
Dėl įvairių nusikaltimų įkalinimo įstaigoje bausmę atliekantis T. Diringis iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, siekė prisiteisti 20 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam buvo priteisęs 200 Eur, tačiau jo skundą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ši suma pernelyg maža, todėl ją padidino penkis kartus.
„Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatyto pažeidimo pobūdį, į tai, kad pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, jautėsi nesaugus, į kitus įstatymuose ir teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė per mažą kompensaciją už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. priteista pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti suma padidintina iki 1 000 Eur“, – nutartyje pabrėžė LVAT.
Pasak teisėjų, nors T. Diringis savo skunde prašė priteisti 20 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nenurodė, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turi būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Kreipdamasis į teismą T. Diringis nurodė, kad dalis Vilniaus pataisos namuose įkalintų nuteistųjų buvo priešiškai ir agresyviai prieš jį nusiteikę, nes jis bendradarbiauja su pareigūnais.
„Atvykęs į Vilniaus pataisos namus prašiau mane izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, nes kyla pavojus mano sveikatai ir gyvybei, – teigė T. Diringis. – Pareigūnai neužtikrino mano saugumo, todėl balandžio 27 d. man kitas nuteistasis koridoriuje sudavė kelis smūgius į galvą. O gegužės 22 d., matant pareigūnams, mane užpuolė kitas nuteistasis, kuris kumščiais sudavė kelis smūgius į galvą.“
Anot nuteistojo, po antrojo užpuolimo įkalinimo įstaigos medikai nustatė, kad jam buvo padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas.
Jis taip pat nurodė, kad dėl susiklosčiusios situacijos jaučia beviltiškumą, psichologinę įtampą, baiminasi nuolatinio pavojaus.
„Manau, kad pareigūnai sąmoningai leido mane sužaloti“, – T. Diringis skunde pabrėžė, jog įkalinimo įstaigoje nėra užtikrintas jo saugumas, taip pat čia yra toleruojama subkultūra, negerbiamos žmogaus teisės.
Tuo metu atsakovu patraukti įkalinimo įstaigos atstovai nesutiko su nuteistojo teismui pateiktu skundu. Atsiliepime jie nurodė, kad kalinys bausmę atlieka ir gyvena izoliuotai kamerų tipo patalpoje.
„Taip, jis iš tiesų buvo užpultas du kartus, balandžio 27 d. ir gegužės 22 d., – pripažino pataisos namų atstovai. – Siekiant įvertinti, ar Vilniaus pataisos namų pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigą, dėl abiejų šių atvejų buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai. Atlikus tarnybinius patikrinimus dėl 2-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnų veiksmų, aplinkybių įrodančių, kad minėto skyriaus pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, nenustatyta.“
Be to, pataisos namų atstovai pažymėjo, kad „esant informacijos, jog tarp pareiškėjo ir kitų nuteistųjų gali būti konfliktinių situacijų, 2-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnams nurodyta pareiškėją išvesti iš kameros atskirai nuo kitų nuteistųjų, laikomų 2-ajame gyvenamajame korpuse“.
Įkalinimo įstaigos atstovų teigimu, dėl abiejų užpuolimų buvo pradėti tyrimai, tačiau dėl vieno užpuolimo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes „nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, o dėl kito atvejo ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, baudžiamoji byla dėl fizinio skausmo sukėlimo buvo perduota nagrinėti teismui.
„Vilniaus pataisos namuose užtikrinama maksimali nuteistųjų apsauga, priežiūra ir kontrolė, – nurodė įkalinimo įstaigos atstovai. – Siekiant kuo įmanoma labiau apsaugoti pareiškėją, jis nuo pat atvykimo į pataisos namus izoliuojamas nuo kitų nuteistųjų.“
Pasak pareigūnų, T. Diringis neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų.
„Pareiškėjas kovo 25 d. Vilniaus pataisos namų administracijai pateikė paaiškinimą, kad atsisako būti 3-iajame būryje, nes kyla grėsmė jo saugumui, aplinkybę, kad pareiškėjui kyla grėsmė iš kitų nuteistųjų, patvirtino Kriminalinės žvalgybos valdybos 2-asis kriminalinės žvalgybos skyrius, pateikdamas siūlymą pareiškėją izoliuoti“, – nustatė teismas.
Netrukus po to T. Diringis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas dviem mėnesiams. Kai šis terminas baigėsi, nuteistasis nesutiko grįžti į jam paskirtą būrį, naujame paaiškinime vėl prašė užtikrinti jo saugumą izoliuojant nuo kitų nuteistųjų, o Kriminalinės žvalgybos skyrius, turėdamas duomenų apie nuteistajam galinčią kilti grėsmę, siūlė ir toliau jį laikyti izoliuotą.
Bet net ir tuomet kalinys buvo užpultas kitų įkalinimo įstaigoje įkalintų nuteistųjų – kai T. Diringis buvo vedamas pasinaudoti pataisos namuose esančiu telefonu, prie jo pribėgo iš pasivaikščiojimo vedamas kitas kalinys ir kelis kartus smogė T. Diringiui į pakaušį.
„Prieš užpuoliką pareigūnai panaudojo fizinę jėgą, siekdami užkardyti jo pavojingus veiksmus ir atitraukti nuo pareiškėjo, kuris paaiškinimo dėl minėto įvykio aplinkybių pateikti nepageidavo, iš karto po incidento pareiškėjas medicininės apžiūros atsisakė, tačiau vėliau jis buvo atvestas patikrinimui dėl kūno sužalojimų“, – nurodė teismas.
O kitą kartą T. Diringis buvo užpultas, kai iš kamerų tipo patalpų buvo išvestas pasivaikščioti. Kai nuteistasis priėjo prie pirmajame aukšte esančių spintelių pasiimti jam priklausančių tabako gaminių, kitas kalinys, pasislėpęs už spintelės, sudavė smūgį į galvą ir griebė už kaklo.
Pasak teisėjų, Vilniaus pataisos namai, užtikrindami laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę.
„Vilniaus pataisos namai neabejotinai turėjo informaciją apie pareiškėjui gresiantį pavojų iš kitų nuteistųjų, abiem užpuolimo atvejais šalia pareiškėjo buvo pareigūnai, tačiau neužtikrino nuteistųjų izoliacinės kontrolės, kad kiti nuteistieji neturėtų galimybės užpulti pareiškėjo, – teismas nurodė, kad aplinkybė, jog koridoriuje esanti spinta galimai uždengia koridoriaus apžvalgos lauką, atidarius spintos duris nesimato kamero durų, patvirtina, kad šiuo atveju nebuvo imtasi visų protingų priemonių užtikrinti nuteistųjų kontrolę, kad pareiškėjas būtų apsaugotas nuo fizinio smurto. – Nors incidentų metu pareiškėjui pavyko išvengti didesnių sužalojimų, tačiau medicininės apžiūros metus nustatyti sužalojimai. Dėl vieno iš incidentų iškelta baudžiamoji byla, kitam nuteistajam pareikšti kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo.“
„Yra pagrindas pripažinti, jog egzistuoja viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės institucijos (pareigūnų) neteisėti veiksmai, – nurodė teismas. – Tuo atveju, jeigu nuteistųjų apsauga būtų efektyvi, kiti nuteistieji nebūtų turėję galimybės atlikti neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją, o pareiškėjas nebūtų patyręs fizinio smurto ir kūno sužalojimų, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų institucijos veiksmų ir kilusių padarinių – pareiškėjo patirto fizinio smurto ir kūno sužalojimo.“
Anot teisėjų, nekyla abejonių, jog T. Diringis patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir orumo pažeminimą, galėjo jausti baimę, nesaugumo jausmą, orumo pažeminimą ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tačiau, anot teismo, pareigūnai nedelsiant reagavo ir suvaldė kilusius incidentus, naudodami fizinę jėgą užpuolikus atskyrė nuo nuteistojo, todėl T. Diringio argumentai dėl tyčinių ir sąmoningų pareigūnų veiksmų atmesti kaip nepagrįsti.
„Neatidėliotinas reagavimas į incidentus užkirto kelią sunkesnėms pasekmėms kilti, pareiškėjui buvo padaryti nežymūs kūno sužalojimai, jam suteikta medicininė pagalba“, – sprendime nurodė teisėjai.