„Tai yra labai sudėtinga byla. Ir teismas čia ėmėsi atsakinėti į politologinius klausimus, koks veikimas galimas ir koks negalimas. Deja, teismai nėra pajėgūs atsakyti į šiuos klausimus“, – sakė G. Bartkus.
Pirmosios instancijos teismas visus kaltinamuosius išteisino argumentuotas, kad E. Masiuliui perduoda 106 tūkst. eurų degtinės butelio dėžutėje – visai ne kyšis. Šiuos pinigus galima būtų vertinti tik kaip bandymą neteisėtai finansuoti politinių partijų veiklą, o tuo metu tai nebuvo kriminalizuota.
Tačiau Apeliacinės instancijos teismas į situaciją pažvelgė visiškai kitaip, įžvelgė kyšininkavimą, papirkinėjimą bei prekybą poveikiu. Savo argumentus teisėjai išdėstė 717 puslapių nuosprendyje, kuris jau paskelbtas viešai.
Įžvelgė silpnų vietų
Šį sprendimą jau spėjęs trumpai paanalizuoti G. Bartkus sako, kad įžvelgė jame silpnų vietų, ypač tai, kad teismas ėmėsi aiškinti, kaip turėtų funkcionuoti politinė sistema.
„Man ta dalis kelia labai daug abejonių, nes daug klausimų, paliestų šioje byloje, yra politiniai. Teismui atsakyti į tuos klausimus yra be galo sunku.
Įsivaizduokime situaciją: aš matau kokią nors organizaciją, kurios veikla man patinka ir sakau, aš jus paremsiu, nes, manau, jūs darote gerus dalykus. Dar po pusės metų aš tai organizacijai pasiūlau ką nors padaryti. Tai klausimas, kiek mes tokį veikimą galima kriminalizuoti? Kur ta riba tarp kyšio ir tiesiog politinio spaudimo priimti vienus ar kitus sprendimus, yra labai sudėtingas klausimas“, – kalbėjo G. Bartkus.
Šioje byloje yra daugybė slapta užfiksuotų pokalbių, pavyzdžiui, kai Darius Mockus restorane susitinka su R. Kurlianskiu ir E. Masiuliu.
„Sprendime yra daug vietų, kai jie aptarinėja, ką jų manymu reikia daryti, kad Lietuvoje būtų išspręstos tam tikros problemos. Ir štai E. M. pritaria R. K. pasiūlytoms mintims. Jie kartu pavalgė. Ar čia jau nusikaltimas? Visas sprendimas yra pilnas tokių pavyzdžių. Aš keliu tokį klausimą: ar mes tikrai nesprendžiame politinės sąrangos dalykų baudžiamosios teisės pagalba“, – komentavo G. Bartkus.
Advokatas priminė, kad baudžiamoji teisė – kraštutinė priemonė, kurią pasitelkti reikia tik ypatingais atvejais. Politiniams procesams paveikti yra kur kas daugiau įrankių: lobizmo, politinių partijų finansavimo įstatymai ir panašiai.
„Ar šiuo atveju problemos sprendimas baudžiamosios teisės pagalba yra pagrįstas? Į tai atsakys Aukščiausiasis Teismas. Bet ši užduotis mūsų teisinei sistemai yra sudėtinga. Mano požiūriu, vargu ar teisinė sistema pasiruošusi atsakyti į šiuos klausimus. Būtent todėl mes ir matome kraštutinumus, kai vienas teismas išteisina, kitas nuteisia“, – kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, ko mūsų teisinei sistemai trūksta ir kada ji bus pasiruošusi, G. Bartkus atsakė: „Brandos. Ir politinių procesų suvokimo. Ir ar išvis mes galime tokių problemų sprendimą patikėti teismams ir teisininkams, irgi klausimas“.
Reiktų paaiškinti visuomenei
Jau ne vienas teisininkas, komentuodamas sprendimą, tikėjosi, kad savo sprendimą Apeliacinio teismo teisėjai plačiau paaiškins visuomenei. Kad tai labai svarbu, pažymėjo ir G. Bartkus.
Pasak jo, toks švytuoklės principas, kai tie patys faktai dviejų teismų vertinimai visiškai kitaip, nėra gera situacija.
„Žmogiškai abejonė kyla. Kyla dar ir dėl to, kad po pirmojo sprendimo buvo nemažai nusistebėjimų ir tam tikro spaudimo, kaip teismas išdrįso išteisinti“, – sakė jis.
Abejonių kyla ir dėl teisėjų kolegijai pirmininkavusio Albino Bielskio, kaltinamieji jį prašė nušalinti, nes jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje.
„Dėl to visuomenėje gali kilti negerų abejonių ir gaila, kad šioje byloje teisėjų kolegijos pirmininkas – asmuo, kuris buvo spec. liudytoju. O tai kas yra? Viena minutė iki įtariamojo, kaip sako mano kolegos.
Todėl dabar teismui reikia nebijoti paaiškinti, kodėl jie priėmė tokį sprendimą. Ta informacija, kuri šiandien pateikta Apeliacinio teismo puslapyje, yra neišsami, netinkama, labai formali. Todėl kviesčiau teismą pakomentuoti, kodėl vertinimas pasikeitė“, – kalbėjo jis.
Paprašytas pakomentuoti bausmes, advokatas sakė, kad jos – tikrai griežtos. Ir tuo labai džiaugtis nereikėtų, Lietuva ir taip bene dažniausiai Europoje savo piliečius sodina į kalėjimą, o kriminologijos mokslas jau seniai įrodė, kad bausmės dydis nusikalstamumui įtakos neturi.
„Kai bandome spręsti problemą tik bausmėmis, taip ir matome, kad situacija dėl korupcijos nesikeičia, tą rodo korupcijos suvokimo indeksas. Niekados korupcijos nenugalėsite, jei naudosite tik baudžiamosios teisės priemones. Taip yra, nes nekovojame su priežastimis, su korupcijos šaknimis. Korupcija ypatinga tuo, kad tai labai paslėptas reiškinys ir abi pusės suinteresuotos tai nuslėpti. Todėl reikia padaryti taip, kad korupcija neapsimokėtų, pavyzdžiui, kad tu geras paslaugas gautum ir nemokėdamas kyšių“, – komentavo G. Bartkus.
Pamatėme, kaip veikia teismai
Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis laidoje „Delfi Diena“ sakė, kad visuomenė šiandien išvydo, kaip veikia instancinė teismų sistema.
„Aplinkybes bylos vertina vienas teismas, kitas teismas peržiūri tas pačias aplinkybes ir jei reikia, atlieka papildomą tyrimą ir priima savo sprendimą“, – aiškino mokslininkas.
Praktika, pasak jo, rodo, kad korupcijos byloje skirtingi teismų sprendimai nėra retas dalykas. Puikus pavyzdys – Anykščių mero Kęstučio Tubio byla: „pirma instancija nuteisė, apeliacinė nuteisė, Aukščiausiasis nuteisė“. Beje, tas pats nutiko ir politinės korupcijos byloje, kur galiausiai išteisinti buvo Rolandas Paksas ir Gedvydas Vainauskas.
„Korupcijos bylos yra kontekstinės. Klausiau teismo pranešimą ir teismas pabrėžė, kad stengėsi žiūrėti į visumą, o ne į atskiras detales. Jei į korupciją žiūri kaip į atskiras detales, tai per medžius gali nepamatyti miško“, – kodėl taip keičiasi teismų sprendimai, sakė S. Bikelis.
Pašnekovas neabejojo, kad dabar nagrinėjimas persikels į Aukščiausiąjį Teismą, kasaciniam skundui pateikti kaltinamieji turi 3 mėnesius. Nepaisant to, nuteistieji sprendimo lauks už grotų.
„Matysime, per kiek laiko išnagrinės Aukščiausiasis Teismas. Pavyzdžiui, Kęstučio Tubio byloje Teismas užtruko gerus pusę metų. O čia nuosprendis didelės apimties“, – sakė mokslininkas.
Paklaustas, kodėl iki šiol už korupciją nebuvo skiriamos griežtos įkalinimo bausmės, S. Bikelis atsakė, kad iki šiol tokia stambi korupcijos byla dar nebuvo atsidūrusi teisme.
„Pagalvokime, o kiek buvo tokios stambios korupcijos atvejų, kai sumos būtų šimtas tūkstančių ar 260 tūkst. eurų, kaip Kaune“, – pastebėjo S. Bikelis.
Prokuroras: prieš tai padarytos grubios klaidos
Kaltinimą palaikęs prokuroras Justas Laucius po nuosprendžio paskelbimo sakė, kad nuosprendis turi būti pradėtas vykdyti per 3 dienas.
„Teismas pasakė laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo tada, kada nuosprendis bus nukreiptas vykdyti. Procesas turėtų būti toks, kad paskelbus nuosprendį, teismas imasi priemonių jį nukreipti į nuosprendį vykdančią instituciją, prokuroras turi pasižiūrėti, kad nuosprendis būtų laiku ir tinkamai nukreiptas vykdyti, ir po to įsijungia kitos institucijos ir jų veiksmai bus tokie, kad tuos ponus, kuriuos šiandieną matėme laisvėje, po kažkurio laiko pamatysime nelaisvėje“, – žurnalistams po teismo posėdžio kalbėjo J. Laucius.
Paklaustas, per kiek laiko nuosprendis turi būti nukreiptas vykdyti, prokuroras atsakė, jog per tris dienas nuo jo paskelbimo, tai yra nuo šio trečiadienio.
„Įstatymas kalba, kad nuosprendis turi būti nukreiptas vykdyti per tris dienas nuo jo paskelbimo. Tai negaliu atsakyti, bet manau, kad ilgai laukti nereikės, atsakymus į šiuos klausimus gausite kitą ar dar kitą savaitę“, – sakė J. Laucius.
Pasak prokuroro, nagrinėjant vadinamąją „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, pirmosios instancijos teisme, buvo padaryta daugybė Baudžiamojo kodekso (BK) taikymo klaidų.
„Klaidos grubios, bjaurios ir esminės, nes dėl jų asmenys, padarę didelę galybę korupcinio pobūdžio nusikaltimų, be jokio pagrindo buvo išteisinti“, – pabrėžė J. Laucius.
„Pirmosios instancijos teismo padarytos teisės taikymo ir aiškinimo klaidos buvo ištaisytos“, – pridūrė prokuroras.
Jo teigimu, buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, E. Masiulis ir V. Gapšys trečiadienį pripažinti „sunkiais nusikaltėliais“.
„Ponų, kurie buvo patraukti kaltinamaisiais šioje byloje, kaltumas įstatymo nustatyta tvarka yra įrodytas, jų kaltė yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visi šitie ponai, kurie buvo patraukti kaltinamaisiais, kalbant paprastai, yra nusikaltėliai. O ponas Raimondas Kurlianskis, ponas Eligijus Masiulis ir ponas Vytautas Gapšys – ne bet koks nusikaltėlis, o sunkus“, – po teismo posėdžio kalbėjo J. Laucius.
Apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė keičiantis pirmos instancijos teismo sprendimą vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Anksčiau išteisinti buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu.
Apeliacinis teismas R. Kurlianskį pripažino kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu. Jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat jam 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse.
E. Masiulis teismo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui skirtas laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei konfiskuota 241 tūkst. eurų.
Apeliacinis teismas nusprendė kaltais pripažinti ir kitus anksčiau byloje išteisintus asmenis. Darbo partijos atstovas, Seimo narys Vytautas Gapšys pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu. Jam teismas skyrė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat 5 metams iš V. Gapšio atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 8 tūkst. eurų.
Kaltais pripažinti ir buvęs liberalas Šarūnas Gustainis bei buvęs Seimo narys Gintaras Steponavičius. Š. Gustainis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam skirta 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4,3 tūkst. eurų.
G. Steponavičius teismo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda ir 4 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Apeliacinio teismo sprendimu kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažinti ir anksčiau išteisinti juridiniai asmenys byloje. „MG Grupei“ skirta 1,1 mln. eurų, Liberalų sąjūdžiui – 376,6 tūkst. eurų, o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų bauda.
Apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
2022 m. balandį Vilniaus apygardos teismas buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio vadovą E. Masiulį, eksparlamentarą Š. Gustainį, buvusį liberalą G. Steponavičių, parlamentarą V. Gapšį, taip pat juridinius asmenys koncerną „MG Baltic“, dabar pakeięs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją buvo išteisinęs.