Tokį klausimą Lietuvos kapucinų vardu kreipdamasis į geros valios žmones kelia brolis Vincentas Tamošauskas, prašydamas apginti tėvo Stanislovo atminimą ir mažesniųjų brolių kapucinų egzistavimą savo parašais, pilietinėmis akcijomis ir atkurti istorinį teisingumą – kad tėvas Stanislovas tikrai buvo kapucinas, savo kelią su kitais broliais kapucinais pradėjęs Plungėje, kuri yra kapucinų Lietuvoje istorijos dalis.
Kaip pabrėžia Lietuvos kapucinų atstovas, nuosavybės teisių atkūrimas į vienuolyno pastatus, kurie iki karo priklausė kapucinams, Plungės savivaldybės administracijai nekelia klausimų, nes „jai pakanka pakanka archyvinių dokumentų, pažymų, sąžinės ir padorumo“.
„Plungės miesto tarybai taip pat aišku, kad Kaune esantys kapucinai yra tie patys kapucinai, ir tai ji išreiškė savo sprendimu“, - kreipimesi pabrėžia brolis V. Tamošuskas, primindamas, jog ankstesnė Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu patvirtino, jog kapucinai, kaip ir tėvas Stanislovas, iš tikrųjų buvo Plungėje ir turėjo vienuolyną.
Tačiau vienuoliams keisti dabartinės Lietuvos vyriausybės bei Teisingumo, Žemės ūkio ir kitų ministerijų veiksmai.
Neturi jokių dokumentų
Kaip DELFI patvirtino Teisingumo ministerijos visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius, Lietuvos kapucinų Lurdo provincija yra registruota kaip tradicinė religinė bendruomenė. „Tačiau ar ji yra iki Antrojo pasaulinio karo veikusi Plungės kapucinų vienuolyno teisių perėmėja – kitas klausimas ir ne Teisingumo ministerijos kompetencija tai spręsti“, – sakė A. Kutrevičius.
„Teisingumo ministerija 2014 m. kovą teismui pažymi, kad „Teisingumo ministerija neturi jokių dokumentų, iš kurių galima būtų spręsti apie tai, ar Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincija yra Plungės kapucinų vienuolyno teisių perėmėja“, - stebėjosi kapucinų vienuolis, vardydamas net kelis šaltinius, kurie liudija, kad tai - netiesa.
Apie tai, kad 1936 metais tėvas Stanislovas atėjo į Plungės kapucinų vienuolyną ir tapo kapucinų vienuoliu biografinėje knygoje „Tėvas Stanislovas. Pasakojimų knyga“ liudija ir Arvydas Juozaitis, primindamas, jog mažesnieji broliai kapucinai čia buvo ir darbavosi dar prieš karą.
1990-aisiais – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais kapucinų generalinis ministras Romoje F. R. Cararro savo dekretu atkūrė ir įregistravo Lietuvos kapucinų Lurdo provinciją kaip teisėtą prieš karą kapucinų turėtų teisių perėmėją.
„Apie tai, kad mes esame tokie patys kapucinai kaip ir tėvas Stanislovas bei kiti broliai, kurie buvo ir prieš karą, o ne kokie nors kiti, dar kartą ptvirtino kapucinų generalinis ministras brolis Mauro Johri. 2014 metais rašte jis rašo: „Šiuo metu Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys broliai kapucinai yra teisėti paveldėtojai kapucinų, prieš Antrąjį pasaulinį karą gyvenusių Kauno-Petrašiūnų, Plungės ir Šiaulių vienuolynuose“.
Buvęs Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas S. Tamkevičiaus Lietuvos kapucinų Lurdo provincijai išduotoje pažymoje mini, kad ji „registruota kaip tradicinė religinė bendruomenė, kuri yra iki Antrojo pasaulinio karo veikusi Plungės kapucinų vienuolyno teisių perėmėja.“
„Tai, kad dabartiniai kapucinai, kaip ir tėvas Stanislovas, nėra apsišaukėliai ar visai kita vienuolija, gali patvirtinti tik kompetentinga bažnytinė valdžia, remdamasi sutartimi, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto Vilniuje 2000 metais“, - pabrėžia kapucinų atstovas.
Pasak vienuolio, minėti teisės aktai ir istorinės knygos laiškiai liudija, kad ir tėvas Stanislovas, kuris jau prieš karą įstojo į kapucinų vienuolyną, ir dabartiniai broliai yra tie patys kapucinai ir nėra jokių kitų. „Tačiau po 25 nepriklausomybės metų netikėtai „paaiškėjo“, kad mes atsiduriam už įstatymo ribų, nes nebėra dokumentų, patvirtinančių šį faktą“, - stebėjosi vienuolis.
Trilerio kulminacija
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Kauno kapucinų paprašė „įvertinti pateiktus papildomus dokumentus ir informuoti Nacionalinę Žemės Tarnybą, ar šių dokumentų pakanka spręsti, kad Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincija yra Plungės kapucinų vienuolyno teisių perėmėja ir ar pateikti papildomi dokumentai laikytini tinkamais dokumentais.“
Kapucinams šis raštas - įrodymas, jog aiškiai suformuluoti raštai „klerkams nieko nereiškia“, oficialius dokumentus reikia įvertinti ir „pervertinti“, o skandalingiausia, kad „klerkai mato poreikį siųsti užklausą Teisingumo ministerijai, ar tėvas Stanislovas su kitais vienuoliais buvo tikras kapucinų vienuolis“.
„Trileris pasiekė kulminaciją: nejaugi kapucinai, kurie nukentėjo nuo komunistų, patirs tolesnį persekiojimą ir bus galutinai sunaikinti? Pasak Nacionalinės žemės tarnybos, kapucinai bus pripažinti „nusistačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad LKLV (Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincija) yra Plungės kapucinų vienuolyno teisių perėmėja". Tačiau juk tai jau įrodyta dokumentais, - piktinosi vienuolis. - Pasirodo, Lietuvoje įsigaliojo nauja praktika, kad pateikus oficialius juridinius dokumentus, vis tiek privaloma nustatyti jų juridinę reikšmę ir įrodyti, kad patvirtintas dokumentas yra patvirtintas dokumentas“.
Kaip primena kapucinai, tėvas Stanislovas save vadino „mažutėlių tarnu“ ir norėjo, kad vis mes tarnautume Lietuvos paprastiems žmonėms ir jiems padėtume. Tai ir stegiasi daryti dabartiniai kapucinai.
„Prašome geros valios žmonių apginti tėvo Stanislovo atminimą ir mažesniųjų brolių kapucinų egzistavimą savo parašais, pilietinėmis akcijomis ir atkurti istorinį teisingumą, kad tėvas Stanislovas tikrai buvo kapucinas, savo kelią su kitais broliais kapucinais pradėjęs Plungėje, kuri yra kapucinų ir Lietuvos istorijos dalis“, - kreipimesi į visuomenę prašo brolis V. Tamošauskas.