Anot jo, arkivyskupijos atsisakymas komentuoti situaciją nėra nusišalinimas – jei reikės, savo nuomonę dvasininkai pasakys.
Pats faktas, kad pamaldų metu, be klebono sutikimo, bažnyčioje buvo vaidinama ir filmuojama, jau savaime yra kriminalinis nusikaltimas, sako P. Subačius. Pasak jo, ši E. Vėlyvio provokacija – sakralios vietos apsaugos pažeidimas ir pamaldų trukdymas: „Visiškai nesvarbu, koks to siužeto turinys – ar jame kalbama apie filmą, ledus, skalbimo miltelius, ar kryželių pardavinėjimą. Pamaldų laikas, sakrali vieta ir leidimo neturėjimas yra pakankamos priežastys, kad tai būtų teisėsaugos tyrimo objektas. Ne etikos komisijų ir panašiai, o teisėsaugos.“
Kaip aiškina P. Subačius, tai, kokį meninį, reklaminį ar ideologinį sumanymą bandyta realizuoti siužetu bažnyčioje, turi nustatyti teisėsauga. „Svarbu, kokius paaiškinimus gautų teisėsauga, ką pateiktų liudininkai, viską gyvai matę žmonės, paties įrašo tyrimas. Tai turėtų atsakyti į klausimą, kokio sunkumo tai nusikaltimas.
Įdomu, ar bus sunkinančių aplinkybių, nes lengvinančias aplinkybes galiu sunkiai įsivaizduoti, juk tai nėra kvaileliai ar asmenys, pabėgę iš neurologinės ar psichiatrijos ligoninės“, – portalui LRT.lt sako profesorius.
P. Subačius tvirtina, kad akivaizdu, jog provokacija buvo sąmoningas veiksmas: „Apgalvotas vietos ir laiko pasirinkimas, veikimo būdas. Visa kita, kiek yra papildomų sunkinančių aplinkybių dėl konkrečių veiksmų, yra teisėsaugos reikalas. Šiuo atveju komentuoti situaciją ir tai, ką provokatoriai turėjo omenyje, bei kaip jų veiksmus reikėtų suprasti, – neprofesionalu.“
Paklaustas apie Vilniaus arkivyskupijos poziciją nekomentuoti E. Vėlyvio provokacijos, P. Subačius sako nenorintis vertinti to kaip nusišalinimo. „Manau, kad kaip tik nereikia užbėgti teisėsaugai už akių. Tie, kurie suinteresuoti, savo nuomonę pasakys, kai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ar tam tikri veiksmai tyrimo metu.
Aš, kaip prisidėjęs prie kai kurių įstatymų rengimo, matau objektą bylai. O kai bylos pakomentuojamos žiniasklaidai iš anksto ir su visomis pozicijomis, atsiranda trukdžių tyrimui“, – aiškina pašnekovas.
Pasak P. Subačiaus, kiekvienas atlieka savo darbą, o Bažnyčia, arkivyskupijos, Vyskupų Konferencija šiuo metu ruošiasi popiežiaus vizitui Lietuvoje: „Popiežiaus Pranciškaus vizitas yra tūkstantį kartų reikšmingesnis dalykas už daugelį kitų. O provokacija – teisėsaugos objektas, tad teisėsauga ir turi atlikti savo darbą ir pareigą. Ne vyskupas ar kas kitas turėtų komentuoti kažkokių piktavalių išpuolius.“
Lietuvos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė prie UNESCO Irena Vaišvilaitė, anksčiau ėjusi Lietuvos ambasadorės prie Šventojo Sosto ir Maltos Ordino pareigas, savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo savo nuomone apie įvykį Turgelių bažnyčioje: „Pastaruoju metu daugėja viešų ir įžūlių bandymų peržengti teisines ribas vardan naudos. Šiuo atveju įsiveržta į pamaldas, patį įsiveržimą siekiant panaudoti kaip ruporą reklamai. Todėl chuliganai įsiveržimą filmavo ir viešino, taip tikėdamiesi sukelti susidomėjimą akcija.
Arba mes esame teisinė visuomenė, arba ne. Čia ne apie religiją. Lygiai taip pat toks veiksmas galėjo vykti senelių namuose, mokykloje, koncerte. Kažkada advokatas Motieka gynė Klaipėdos bažnyčios statytojus. Tikiuosi, atsiras geras teisininkas, kuris suformuluos kaltinimą su visais čia padarytais pažeidimais ir solidžiu civiliniu ieškiniu nukentėjusios parapijos naudai. Savo ieškinius galėtų kelti ir ten buvę tikintieji. Nekilnojamas verslas ką tik iškėlė ieškinius visuomenininkams. Gal kartą visuomenė gali iškelti ieškinį verslui?“