Subliuško pažadas pamokyti Vilniaus ąžuolo kirtėjus: terminas baigėsi, o įmonė nesumokėjo nė cento

Šią savaitę baigėsi terminas, kai įmonė „Rinktinės NT“ turėjo sumokėti Vilniaus miesto savivaldybės jai paskirtą 141 tūkst. eurų baudą už Ceikinių gatvėje nukirstą medį. Tačiau įmonė Delfi teigė to nepadariusi.

Skyrė 141 tūkst. eurų baudą

Vieną gegužės savaitgalį per visą Lietuvą nuaidėjo skandalas, kai UAB „Rinktinės NT“ priklausančiame sklype, Vilniuje, buvo nukirstas brandus ąžuolas.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas tuomet teigė, kad savivaldybė vystytojui jau paskaičiavo atkuriamosios vertės baudą. Ji siekia 141 tūkst. Eur.

„Savivaldybė pagal savo tvarką yra paskaičiavusi atkuriamosios vertės baudą ir ta suma susidarė 141 tūkst. eurų. Bauda jau pateikta sklypo savininkui, vystytojui ir tikimės greito jos apmokėjimo. Tai bent kažkiek parodytų nuoširdų jų atgailavimą šitoje situacijoje kas, iš tikrųjų, iš jų komunikacijos, kelia tikrai didelių abejonių“, – kilus skandalui teigė V. Benkunskas.

Baudos nesumokėjo

Delfi žiniomis, šią savaitę suėjo terminas, kada įmonė turėjo sumokėti jai savivaldybės paskirtą baudą.

UAB „Rinktinės NT“ teigė nieko nemokėjusi, nes tam nemato teisinio pagrindo.

„Nematome teisinio pagrindo savivaldybės nurodytai sumai, bet tikimės rasti konstruktyvių kompromisų“, - teigiama Delfi atsiųstame komentare.

Įmonė esą remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika: „Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi (bylos Nr. eA-778-662/2023) jau yra pasisakęs dėl savivaldybės praktikos skaičiuojant žalą biologiniam turtui, įvardindamas ją kaip prieštaraujančią eilei teisės aktų.

Tikimės, kad pasitelkę specialistus ir bendradarbiaudami rasime visoms šalims priimtinus geriausius sprendimus, kaip galėtume prisidėti prie žalesnės miesto aplinkos puoselėjimo“, - teigiama įmonės komentare.

Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas taip pat patvirtino, kad įmonė jai paskirtos baudos nesumokėjo.

„Baudai sumokėti buvo numatytas 30 dienų terminas, kuris baigėsi birželio 25 d. Iki šiol baudos bendrovė nėra sumokėjusi. Tai, kad bendrovė gera valia neatlygino žalos, dar kartą parodo bendrovės abejingumą, atsainų požiūrį į miesto bendruomenę ir visišką koktų dviveidiškumą. Savivaldybė sieks ir toliau išnaudoti visus būdus, kad miestui padaryta žala būtų atlyginta. Bus imtasi visų teisinių priemonių žalai išieškoti: tai gali būti ir reikalavimų pateikimas ikiteisminiame tyrime, ir teisme užvesta byla“, - teigė G. Grubinskas.

Dar gegužės mėnesį Delfi rašė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė neskundžiamą nutartį, kuria konstatuota, jog Vilniaus miesto savivaldybė, pagal savo pasitvirtintą metodiką skirdama baudą už statybvietėje pažeistą medį, viršijo savo įgaliojimus, mat jai nesuteikta ši teisė.

Tąkart byloje figūravo kita statybvietė. Savivaldybei nepalankus teismo sprendimas susijęs su statytoju „Eikos statyba“.

Delfi išsiaiškino, kad pagal teismo neteisėta pripažintą metodiką savivaldybė paskaičiavo baudą ir Ceikių g. 2 nukirsto ąžuolo atveju.

Delfi straipsnį galite rasti čia.

Savivaldybei nepalankus teismo sprendimas

Kaip išsiaiškino Delfi, ši 141 tūkst. eurų suma paskaičiuota pagal tą pačią savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą metodiką, kurią teismas pripažino neteisėta ir kuri, anot teismo, parengta savivaldybei viršijant savo įgaliojimus.

Kaip Delfi teigė teisininkai, vystytojas jam paskirtą „baudą“ gali traktuoti tik kaip pasiūlymą padengti moralinę žalą. Juridiškai savivaldybė neturi instrumentų išsireikalauti jos paskaičiuotos 141 tūkst. eurų sumos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Audriaus Bakavecko, teisėjų Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės, šių metų gegužės 24 d. paskelbė savivaldybei nepalankią neskundžiamą teismo nutartį, kuria paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad atsakovo skundžiamas aktas yra norminis administracinis aktas. Priešingai nei teigė atsakovas, pati metodika nėra skirta vidiniam naudojimui, t. y. nelaikytina vidaus administravimo aktu, kuris skirtas konkretiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams ir jų darbuotojams, o būtent – aktas yra adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui, nėra vienkartinio taikymo aktas, orientuotas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų. Pirmosios instancijos teismas nustatė visus norminiam administraciniam aktui būdingus požymius, todėl atmetė apeliacinio skundo argumentus, jog teismas aptariamą aktą analizavo tik dviejų požymių (visuotinai privalomas ir taikomas neapibrėžtam subjektų ratui) apimtyje.

Visuotinis privalomumas – vienas iš svarbiausių norminio administracinio akto požymių, kuris tiesiogiai siejamas su aktą priėmusiam subjektui suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais, sudarančiais prielaidas priimamais aktais išreikšti valstybės valią ir nustatyti teisės normas, privalomas neapibrėžtam asmenų ratui.

LVAT pabrėžė, jog metodikas, susijusias su želdinių atkuriamosios vertės ir aplinkai padarytos žalos apskaičiavimu tvirtina Aplinkos ministerija. Anot LVAT, savivaldybės institucijų kompetencijai klausimas dėl žalos, padarytos dėl pažeistų ar žuvusių želdinių, apskaičiavimo srityje expressis verbis nėra priskirtas, jis taip pat savivaldybės institucijoms nėra deleguotas Vyriausybės, todėl nagrinėjamu atveju savivaldybė (savivaldybės institucija), patvirtindama metodiką, kurioje nustatomas žalos (nuostolių) apskaičiavimo mechanizmas ir formulė, veikė viršydama jai priskirtą kompetenciją. Nagrinėjamu atveju įstatymuose nesant įtvirtintos galimybės (teisės, pareigos ar funkcijos) priimti ir patvirtinti Turtinės žalos dėl pažeistų ir žuvusių želdinių apskaičiavimo metodiką, atsakovas veikė neteisėtai, t. y. ultra vires (viršijant įgaliojimus).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu patvirtinta metodika priimta viršijant kompetenciją, todėl yra neteisėta ir naikintina kaip prieštaraujanti Viešojo administravimo įstatymui, Aplinkos apsaugos įstatymui.

Taigi, savivaldybei susikūrus savo individualią žalos apskaičiavimo metodiką, kuri dubliavosi su ta, kurią taiko Aplinkos apsaugos departamentas, Vilniuje buvo įsigaliojusi praktika, kad tas pats fizinis arba juridinis asmuo du kartus buvo baudžiamas už tą patį pažeidimą.

Teismas išaiškino, kad žala aplinkai už neteisėtai nukirstus medžius turi būti skaičiuojama pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą metodiką, nes savivaldybėms nebuvo suteikti įgaliojimai savarankiškai patvirtinti savo metodikas.

Tiesa, Aplinkos ministerijos patvirtintoje metodikoje įkainiai už neteisėtai nukirstus medžius yra gerokai mažesni nei toje metodikoje, kurią patvirtino savivaldybė.

Mato tik vieną kelią

Tuo metu advokatas Robertas Klovas Delfi yra teigęs, kad vienintelis kelias norint pamokyti įžūlius kirtėjus yra baudų didinimas Seime. Jo teigimu, žala gamtai turi būti objektyviai ir nešališkai pamatuojama, o baudos yra ta priemonė, kuri ir turėtų atgrasyti. Todėl, advokato teigimu, be Seime padidintų baudų vystytojų pažaboti nepavyks. Taikant kitas priemones jos žlugtų teismuose.

Aplinkos apsaugos departamentas dėl nukirsto ąžuolo šiuo atveju įmonei dar nėra paskaičiavęs aplinkai padarytos žalos, taip pat nėra skyręs ir baudos.

Delfi su klausimais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau atsakymų kol kas negavome. Kai juos gausime, tekstą nedelsdami papildysime.