Kaip pranešama, tęsiantis Generalinės prokuratūros vadovaujamam bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamam lapkričio 25 d. įvykusios lėktuvo katastrofos ikiteisminiam tyrimui bei lygiagrečiai vykdomam Teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus saugos tyrimui, pradedami analizuoti duomenys, gauti nuskaičius skrydžio duomenų ir pilotų kabinos pokalbių savirašius. Duomenys iš šių savirašių nuskaityti Vokietijoje, savirašių ir avionikos laboratorijoje.
Skrydžio duomenų savirašis fiksuoja daug techninio pobūdžio parametrų, o pokalbių savirašis įrašo įgulos narių pokalbius bei foninius pilotų kabinos garsus.
Šiuo metu saugos tyrėjų grupė pradėjo gautų duomenų analizę. Naudojant orlaivio padėties ir skrydžio charakteristikų modelį taip bus atliekami papildomi skaičiavimai, kurie būtini siekiant kuo tiksliau atkurti viso skrydžio ir jo pabaigos scenarijų. Saugos tyrėjai taip pat tęsia darbą ir su kabinos pokalbių savirašio duomenimis.
Išanalizavus preliminarius Vilniuje lapkritį nukritusio lėktuvo juodųjų dėžių duomenis, neaptikta įrodymų, kad avarija galėjo nutikti sabotažo ar teroristinio akto, Eltai patvirtino saugos tyrimo atliekantis Teisingumo ministerijos (TM) orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Laurynas Naujokaitis.
„Mes galėtume užtikrintai pasakyti, kad neturime jokių įrodymų, kad tai buvo kažkoks neteisėtas įsikišimas į aviacijos veiklą. Tiek savirašiai, tiek įrodymai avarijos vietoje to nerodo“, – pirmadienį sakė L. Naujokaitis.
Anot eksperto, pirminiai juodųjų dėžių duomenys rodo, kad pilotai tragiškai pasibaigusio skrydžio metu kalbėjo tik darbiniais klausimais.
„Visi pilotų pokalbiai buvo grynai apie darbą, darbo tematika. Jokių šalutinių minčių ar pokalbių nedarbinių nebuvo“, – komentavo L. Naujokaitis.
TM atstovas, paklaustas, ar fiksuoti duomenys apie galimą pilotų ir Vilniaus oro uosto, prie kurio sudužo lėktuvas, darbuotojų nesusikalbėjimą, vienas kitam perduodamos informacijos nesupratimo atvejį, teigė, kad toks scenarijus, jei jis ir būtų išaiškintas, bus aprašytas tyrimo ataskaitoje.
„Mes vertiname tiek skrydžio vadovų, tiek pilotų visus pokalbius. Ataskaitoje turėsime nurodę, išanalizavę ir parengę kažkokias išvadas apie tai“, – teigė L. Naujokaitis.
Pirmadienį prokuratūra pranešė, kad pradedami analizuoti duomenys iš sostinėje nukritusio lėktuvo juodųjų dėžių, tai yra informacija iš skrydžio duomenų ir pilotų kabinos pokalbių savirašių. Duomenys iš šių savirašių nuskaityti Vokietijoje, savirašių ir avionikos laboratorijoje.
Anot L. Naujokaičio, šiuo metu saugos tyrimą atliekantiems ekspertams dar reikės sinchronizuoti savirašius tarpusavyje, atlikti kitus darbus.
„Su pačiais savirašiais mes dar dirbame, nes reikia juos sinchronizuoti tarpusavyje. Jei neturi laiko, „pririšto“ prie mūsų laiko, juos reikia „surišti“ tarpusavyje, „pririšti“ prie pasaulinio koordinuoto laiko tik per oro paslaugų teikėjo, navigacinių paslaugų teikėjo įrašą. Taip pat mums reikia identifikuoti pilotus, kuris, ką kalba, taip pat išversti, nes jie kalbėjo ispanų kalba“, – dėstė pašnekovas.
L. Naujokaitis, paklaustas, kiek galėtų užtrukti saugo tyrimas dėl lėktuvo avarijos, tikslaus laiko neįvardijo, tačiau, anot jo, pavyzdžiui, 2015 m. „Germanwings“ lėktuvo avarijos, kurios metu žuvo 150 žmonių, truko apie metus. TM atstovas svarstė, jog per panašų laikotarpį galima būtų atlikti ir DHL lėktuvo avariją.
„Panašiai ir mums toks terminas užsibrėžtas. Tikimės, kad pavyks“, – pažymėjo L. Naujokaitis.
Ikiteisminiame tyrime šiuo metu jau yra atlikta įvykio vietos apžiūra, tęsiamos paimtų daiktų apžiūros, analizuojami skrydžio duomenys, nustatinėjamos faktinės įvykio aplinkybės bei žala, padaryta žmonių sveikatai, turtui ir gamtai. Iki dabar ikiteisminiame tyrime jau yra apklausta apie 30 asmenų. Lėktuvu skridę Ispanijos bei Vokietijos piliečiai šiuo metu tęsia gydymą savo šalyse.
Įtarimai šiuo metu niekam nepareikšti. Atliekant ikiteisminį tyrimą kol kas nėra atmesta nei viena versija, tačiau šiuo metu perkvalifikuoti tyrimą pagal kitokius BK straipsnius nėra jokio pagrindo. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 278 straipsnio „Transporto priemonių, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas“ 2 dalį ir 279 straipsnį „Tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimas“.
