Neabejoja, kad lėktuvas nukrito į jūrą
Tokią versiją iškėlė Civilinės aviacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas. „Tyrimas, kodėl lėktuvas dingo, dar nepradėtas, nes nėra už ko užsikabinti – nerastas nei lėktuvas, nei pilotai. Žinoma tik tiek, kad lėktuvas dingo staiga ir labai netikėtai“, – konstatavo pašnekovas.
Nors niekas garsiai neįvardijo, kad lėktuvas nukrito į jūrą, A. Šumskas įsitikinęs, jog ši versija yra logiškiausia ir realiausia.
„Jei lėktuvas avariniu būdu būtų nusileidęs Lietuvos ar Latvijos teritorijoje, sausumoje, tai juk ne stepėse gyvename, žmonės jau seniai būtų pranešę. Todėl bent jau aš beveik neabejoju, kad lėktuvas nukrito į jūrą“, – teigė direktoriaus pavaduotojas.
Jis pabrėžė, kad tai pirmasis atvejis per visą Lietuvos aviacijos istoriją, kai virš Baltijos jūros, Lietuvos teritorijoje, dingo civilinis lėktuvas.
„Nors lėktuvas buvo techniškai tvarkingas, tačiau technika yra technika. Todėl manau, kad sugedo lėktuvo variklis ir transporto priemonė ėmė kristi į jūrą. Tačiau mane labiausiai glumina ne tai. Stebina tai, kad lėktuvą pilotavę patyrę vilkai nepranešė, jog pateko į keblią situaciją. Jei būtų skridę mažiau patyrę pilotai, sakyčiau, kad juos ištiko šokas. Tačiau šie pilotai yra labiausiai patyrę Lietuvoje pilotuoti tokio tipo lėktuvus, jie vieni labiausiai patyrusių pasaulyje. Todėl tikrai manau, kad jei lėktuvas sugedo, jie turėjo apie tai pranešti radijo ryšiu, nurodyti visas aplinkybes. Jų tikrai neištiko šokas, nes jie įvairiausių situacijų yra išgyvenę. Vienintelis paaiškinimas, kad sustreikavo ne tik lėktuvas, bet ir radijo ryšys“, – samprotavo A. Šumskas.
Pilotai veikiausiai plausto išsitraukti nespėjo
Bendrovės „Klaipėdos avialinijos“, kuriai ir priklauso dingęs lėktuvas, o pilotai yra jos darbuotojai, direktorius Viktoras Šišniauskas garsiai net išsakė versiją, kad lėktuvas galimai buvo pašautas.
„Manau, kad taip kalbėjo žmogaus emocijos. Lėktuvas buvo ne tame regione, kuriame šaudoma. Be to, ir apie tai pilotai turėjo pranešti, jei darome prielaidą, kad lėktuvas buvo pašautas. Tačiau tokia versija man skamba nelabai logiškai“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis neslėpė, kad vienas dingusių pilotų – Adolfas Mačiulis – jam yra ne tik pažįstamas, bet ir geras draugas, nes jie kartu mokėsi, skraidė.
„Todėl man taip pat ypač sunku laukti žinių apie gelbėjimo operacijos eigą. Nors ir nesinori, tačiau tenka pripažinti, kad vilties, jog vyrai bus rasti gyvi, lieka labai mažai“, – liūdnai ištarė A. Šumskas.
Jis, remdamasis savo patirtimi, tarsi piešė scenarijų, kas galėjo atsitikti. „Labiausiai tikėtina, kad sugedo variklis. Tuomet lėktuvas turėjo leistis avariniu būdu. Bėda ta, kad ne ant žemės, o vandenyje. Vadinasi, važiuoklės nebuvo galima įtraukti, ji pagavo vandenį ir lėktuvas veikiausiai apsivertė. Pilotams, esantiems žemyn galva, išsikapanoti iš kabinos tikrai nebuvo lengva. Todėl nelabai tikiu, kad jie išsitraukė ir plaustą, kuris buvo lėktuvo salone. Labiausiai tikėtina, kad jie vilkėjo tik gelbėjimosi liemenes, jos dabar ir padeda dreifuoti vandenyje. Aišku, būtų gerai, jei jie vilkėtų ir hidrokostiumus. Tačiau nelabai įsivaizduoju, kad į techniškai tvarkingą lėktuvą sėsdami pilotai vilktųsi hidrokostiumus“, – svarstė A. Šumskas.
Juodosios dėžės nėra
Jis dar kartą patvirtino, kad jį labiausiai glumina ir daugiausia mįslių kelia, kodėl pilotai su Palangos oro uostu susisiekė tik vieną kartą, kai įskrido į Lietuvos teritoriją, kodėl jie nepranešė, kad pateko į bėdą.
„Mano nuomone, turėjo atsitikti kažkas labai netikėto ir staigaus, kad pilotai apie juos ištikusią bėdą nepranešė radijo ryšiu. O blogiausia tai, kad jei pilotų gyvų nerasime, tai veikiausiai ir nesužinosime, kas nutiko“, – teigė A. Šumskas.
Jo žodžiais, „An-2“ tipo lėktuvai neturi juodųjų dėžių. „Jei lėktuvas nuskendo, tai jo net nėra prasmės kelti iš jūros dugno, nes išlaidos bus didžiulės, o naudos – mažai. Tokio tipo lėktuvuose fiksuojama tik tai, kada jie pradeda leistis, kokia trajektorija. Tačiau ši informacija užrašoma rašalu, tad vanduo ją sunaikins. Todėl paaiškinti, kas atsitiko, gali tik patys pilotai. Arba gal dar atsiras kokių pro šalį plaukusių laivų, kurių įgulos matė, kaip staigiai lėktuvas krito, ar sklendė, o gal buvo sudraskytas į gabalus“, – kalbėjo pašnekovas.
Iš Švedijos, Geteborgo, į Lietuvą, Klaipėdą, skridęs lėktuvas „An-2“, kurį pilotavo maždaug 40 metų pilotavimo stažą turintys pilotai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis su Palangos oro uostu susisiekė šeštadienį 16.16 val. Pranešta, kad lėktuvas įskrido į Lietuvos teritoriją. Tai ir buvo paskutinė žinia iš pilotų.