Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais gimė 31 276 kūdikiai ir tai yra 1393 daugiau nei 2013 m. Krikšto sakramentas teikiamas ne tik naujagimiams, tačiau palyginti su jų skaičiumi Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pateiktas krikštynų skaičius vis viena įspūdingas.
Santuokų skaičius taip pat augo: 2013 metais bažnyčioje tuokėsi 8152 poros, 2014 metais jau 9317.
Ką rodo augantys krikšto ir bažnytinių santuokų skaičiai ir kaip pastarąsias paveikė sugriežtinti reikalavimai pageidaujantiems Santuokos sakramento, DELFI teiravosi Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus.
Tikybos pamokų vaisiai
Nepaisant skaičių augimo, arkivysk. S. Tamkevičius prognozuoja, kad ateityje krikštų ir bažnytinių santuokų turėtų mažėti ir tai – „normalu, turint omenyje dabartinę kultūrą, kurioje žmonių dėmesys nukreiptas į daiktus, malonumus, kurie tolina žmogų nuo dvasinių vertybių, tikėjimo“.
„Tam, kad krikštynų ir priimančių Santuokos sakramentą ne mažėja, o daugėja, manyčiau, įtakos turėjo tikybos pamokos mokyklose, kurios pradėtos dėstyti Nepriklausomybės pradžioje. Per visą tą laiką tikybos pamokas lankė 50-52 proc. mokinių. Nemažai jų gavo visai neblogus religinius pagrindus. Ankstesnės kartos to neturėjo, kelias savaites ruošdavosi Pirmajai komunijai, o vėliau nebent patys kai ką skaitydavo“, – komentavo arkivyskupas.
Tikybos pamokos dar ne viskas. DELFI pašnekovo nuomone, krikščioniško gyvenimo pagrindų tvirtumui įtakos turi ir katalikiškų organizacijų, parapijų stovyklos. „Jaunimo, kuris tokiose stovyklose, rekolekcijose dalyvauja visoje Lietuvoje yra labai daug“, – pabrėžė dvasininkas.
Pasaulio pabaiga reikalauti, kad į kursus sužadėtiniai ateitų prieš metus
Kaip rodo LVK surinkta statistika, jauni žmonės priima santuokos sakramentą, nesvarbu, kad prieš tai reikalaujama lankyti sužadėtinių kursus.
„Dabar daugelis ateina net ne prieš tris mėnesius, o prieš pusmetį iki vestuvių. Yra ateinančių net ir prieš metus, nes nori neskubėdami, ramiai, pasiruošti. Sakyčiau, atsiranda naujas lygis. Jei prievarta reikalautume, kad sužadėtiniai į kursus ateitų prieš metus, būtų pasaulio pabaiga, bet kai patys jauni žmonės nutaria neatidėlioti paskutinėms savaitėms, džiugu. Tada nereikia verstis per galvą ir tai žmonėms išeina į naudą“, – komentavo arkivyskupas.
Kaip atskiria, kad išpažintis – formali
Išpažintis atliekama sąmoningai ar formaliai ganytojui iš karto aišku: antru atveju tiesiog išberiamos standartinės „nuodėmės“, pvz., kad neklausė tėvelių, supyko ir pan.
„Tas sąmoningumo didėjimas ne vienerius metus matomas. Priežastis – ta pati minėta. Jauni žmonės gauna pakankamai daug informacijos apie tikėjimo dalykus ir daliai jų tai tampa tvirtu tikėjimo pagrindu“, – mano ganytojas.
Beveik pusė tuokėsi bažnyčioje
Žvelgiant į LVK pateiktus skaičius, susidaro įspūdis, kad gimti ir mirti su Dievu – svarbu, tačiau tuoktis ne tiek, Santuokos sakramentą priima maždaug pusė besituokiančiųjų.
Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais Lietuvoje susituokė 20 469 poros, beveik pusė jų (8152) ištikimybė vienas kitam buvoprisiekta prieš Dievą.
2014 metais Santuokos sakramentas teiktas 9317 iš 22 142 tais metais susituokusių porų.
Skyrybų nepripažįsta
Statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus ištuokų skaičius prilygo pusei visų santuokų. Ar tarp tikinčių žmonių civilinės skyrybos tokios pat dažnos? Į tai atsakyti sunku, nes Bažnyčia skyrybų nepripažįsta.
Arkivysk. S. Tamkevičius neabejoja, jog tikintis žmogus atsakomybės turės daugiau: „Tikintiems taip pat iškyla sunkumų, tačiau jie mąsto ne tik apie save, bet ir apie vaikus, o tai padeda išlaikyti santuoką neišardytą. Jei žmonės nepraktikuoja arba praktikuoja labai silpnai, nors ir sudarę bažnytinę santuoką, su jais gali nutikti lygiai tas pats, kaip ir su netikinčiais. Čia tikėjimas gali padėti tik tiems, kurie iš tiesų juo gyvena, suvokia, kad šis gyvenimas brangus, bet trumpas palyginti su Amžinybe, o per krizes reikia prašyti Dievo pagalbos, vedimo“.
Laidotuvės be kunigo – retos
Laidotuvės be kunigo Lietuvoje – retos ir tai arkivysk. S. Tamkevičiui nuostabos nekelia: „Man pačiam, nors esu vyskupas, niekada neateidavo tiek minčių apie Amžinybę, kaip ateina dabar. Vyresniame amžiuje nori nenori kyla egzistencinių klausimų: ar su šiuo gyvenimu viskas pasibaigs, ar bus koks nors tęsinys? Antroje gyvenimo pusėje dažnas žmogus pakeičia savo nusistatymus, jei buvo paviršutiniškas krikščionis, pradeda aktyviau praktikuoti tikėjimą ir tai – natūralu“.