Tądien, kai Agnė Bilotaitė, pasipuošusi tarnybine pasieniečių striuke, pranešė, priešiškos šalies turistai nebebus įleidžiami į Lietuvą, Rusijos tinklaraštininkas ir keliautojas Glebas Stepanskis paskelbė socialiniame tinkle asmenukę šalia Klaipėdos geležinkelio stoties.
„Draugai, gyvename sunkiais laikais. Bet net dabar galite gauti Šengeno vizą“, – per „Vkontakte“ pranešė jis 40-čiai tūkst. savo sekėjų.
Keliautojas į Lietuvą spėjo atvykti dar dieną iki įsigaliojant draudimui. Jis aprašė savo vargus keliaujant į Europą. Dar rugpjūtį rusas piktinosi ilgomis eilėmis prie Ispanijos ambasados Maskvoje, kur buvo priverstas sugaišti daugiau nei 2 valandas, pateikiant dokumentus Šengeno vizai gauti.
Rugsėjo 7 dieną jis jau džiaugėsi laikydamas rankoje Rusijos pasą su bilietu į Europą, detaliai išvardindamas, ko reikia norintiems pasekti jo pavyzdžiu.
Po rugsėjo 12 d., kai visa Europa sugriežtino vizų išdavimą rusams, jis taip pat ramino savo sekėjus ir nukreipė į lėktuvų bilietais prekiaujantį puslapį, kur rusams pateikiamos detalios instrukcijos, kaip patekti į Europą.
Jame nurodoma, kad nuo 35 iki 80 eurų brangsta vizos, nuo 15 iki 45 ilgėja laikas, kiek reikės laukti patvirtinimo, be to, auga prašymų atmetimo galimybė. Priduriama: turistai nebebus prioritetas – Europa susitelks į ilgalaikes vizas.
Svajonė – ilgalaikės vizos
Ilgalaikės vizos ar leidimai gyventi Šengeno zonoje dabar tarp rusų yra lyg auksinis bilietas. Su jais į Europą laisvai keliauti galima ne tik lėktuvais, bet ir per turistams uždarytas sausumos sienas. Vien į Lietuvą nuo rugsėjo 19 d. būtent taip pateko beveik pusė visų čia atvykusių – 10 002 rusai.
Ilgalaikės, vadinamosios „D“ vizos, yra populiari tema „Telegram“ grupėse, kuriose rusai dalinasi patarimais, kaip išvykti iš šalies.
617 narių turinčioje grupėje „Relokacija į Lietuvą“ rusai dalinasi savo patirtimi, kiek jiems reikėjo laukti, norint gauti ilgalaikę vizą, kur geriausia dėl jos kreiptis. Viskas vyksta ne taip greit, kaip jie norėtų, kai kam tenka laukti ir po 4 mėnesius.
Migracijos departamentas žadėjo Delfi pateikti skaičius, kiek rusų prašė leidimų gyventi bei ilgalaikių vizų bei kiek prašymų buvo patenkinta. Kol kas šios informacijos negauta, tačiau anksčiau LRT skelbė, kad iki liepos vidurio 1 687 Rusijos piliečiams suteikti leidimai gyventi, o 1 prašymas atmestas.
Nepaisant to, draudimas atvykti rusų turistams buvo veiksmingas. VSAT deklaruoja, kad bandančių atvykti srautas sumažėjo 40-45 proc.
Kad draudimas atgrasė turistus rodo ir G. Stepanskio kelionė. Savaitę praleidęs Austrijos sotinėje, dabar jis dalinasi vaizdais iš Sardinijos paplūdimių, tačiau jis karštligiškai skubėjo kirsti Lietuvos sieną dar iki įsigaliojant draudimui, kad galėtų mėgautis šiais malonumais.
Be abejo, jei nebūtų spėjęs, jis galėjo atkeliauti lėktuvu iš trečiosios šalies, pavyzdžiui, Turkijos. Tokiu būdų nuo draudimo atvykti į Lietuvą pradžios atvyko 281 Rusijos pilietis.
Kad Europoje sugriežtintas vizų režimas ir uždarytos sienos turėjo įtakos rodo ir diskusijos beveik 13 tūkst. narių turinčioje „Telegram“ grupėje, pavadinimu tiesiog „Relokacija“. Ji skirta dalintis patarimais apie galimybes tiesiog pabėgti iš Rusijos. Tūkstančių žinučių, parašytų nuo mobilizacijos pradžios, analizė rodo, kad nei Baltijos šalys, nei Europa nėra labiausiai aptariamos temos.
Dažniausiai minimos valstybės – Kazachstanas, Armėnija, Baltarusija, Sakartvelas, Turkija. Iš Europos valstybių dažniausiai kalbama apie Vokietiją, kadangi čia viešai žadėtas prieglobstis bėgantiems nuo mobilizacijos. Lietuvos pavadinimas šiose diskusijose iškilo tik dukart.
„Tai Lietuva su turistinėmis Šengeno vizomis nebepriima?“ – klausiama vienoje žinutėje ir greit sulaukiama patvirtinimo.
„Gal kas esate Lietuvoje, kiek kainuoja pragyvenimas: nuoma, mokesčiai, kelionė, maistas?“ – klausia kitas ir gauna atsakymą, kad Vilniuje prireiks bent 1200 eurų, o Kaune ar Klaipėdoje užteks 800 eurų.
Tarp politikų – ginčai
„Mes nežinome, kiek papuolė į Lietuvą tų piliečių rašistų, būtent palaikančių karą. Tai, kad jie turi vizas, dar nereiškia, kad jie lojalūs mums, demokratinėms vertybėms. Kas su jais vyksta, kur jie dabar, kiek tarp jų vienokių ar kitokių?“ – Seime piktinosi valstietis Dainius Gaižauskas, reikalaudamas dėl situacijos pasiaiškinti Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę.
Sienas turistams iš Rusijos turistams tuo pat metu uždarė ir kitos sieną su agresore turinčios šalys: Latvija, Estija bei Lenkija. Kiek pavėlavusi šį sprendimą priėmė ir Suomija, kai būtent ją užplūdo nuo mobilizacijos bėgantys rusai. Į pastarąją vien pirmąją mobilizacijos savaitę atvyko 42 349 rusai, o atgal namo grįžo vos kiek daugiau nei pusė – 24 801.
Patekę į Europos Sąjungą jie laisvai gali keliauti kur tik panorėję, Delfi jau aprašė, kaip iš Helsinkio rusai laisvai skrido į Vilnių ir be jokių patikrų pateko į mūsų šalį. Valstybės apsaugos tarnybos atstovai pripažino, kad niekas oro uostuose išties neskaičiuoja, kiek Rusijos piliečių atskrenda iš kitų ES šalių ir ką jie čia planuoja veikti.
Į Seimo narės Ligitos Girskienės užduotą klausimą, ar normalu, kad Rusijos piliečiai beveik nekontroliuojamai važiuoja per Vilniaus oro uostą kur tik nori, ministrė Agnė Bilotaitė atsakė taip: „Aš noriu pabrėžti, kad mes laikomės tų sprendimų, kurie buvo priimti, pirmiausia susitarus regionui, tai yra trims Baltijos šalims ir Lenkijai. Buvo priimtas Vyriausybės nutarimas ir viskas yra vykdoma principingai, kaip yra pasakyta šituose susitarimuose ir dokumentuose. Noriu patikinti, kad iš mano pusės Valstybės sienos apsaugos tarnybai yra duotas aiškus pavedimas griežtai ir principingai vykdyti šitą sprendimą. Jie tą daro, aš esu labai dėkinga už mūsų pareigūnų veiklą ir darbą, nes iššūkių turime daug ir tikrai puikiai tvarkosi su jais.“
Tranzitu negudrauja
Dar viena galima landa, pasak D. Gaižausko, Kaliningrado tranzitas. Esą rusai taip įvažiuoja į Lietuvą, tačiau iš jos taip ir neišvažiuoja.
„Aš esu marijampolietis, gyvenu pasienio teritorijoje. Pilna Rusijos piliečių automobilių, ne tik krovininių, bet ir lengvųjų. Muitininkai sako, kad privažiuoja tranzitu Rusijos piliečiai, ir nevažiuoja daugiau į Kaliningradą, prašo išlipti, prašo prieglobsčio ir taip toliau, nežinome, ką daryti, nes nėra komunikacijos, nėra štabo nepaprastosios padėties valdymo metu, iš viso kažkur pasileidę visi, niekas nesupranta, kas vyksta valstybėje“, – tvirtino jis.
Teoriškai tokia landa išties įmanoma, tačiau pasak VSAT atstovo Giedriaus Mišučio, duomenų, kad ja būtų naudojamasi, nėra.
Pasak jo, nefiksuota atvejų, kad žmonės pasinaudoję supaprastinto tranzito schema patektų į Lietuvą, tačiau ir jos neišvažiuotų.
Iš 20 tūkst. į Lietuvą patekusių rusų, beveik pusė jų, maždaug 40 proc. – keliauja Kaliningrado tranzitu, nurodo VSAT.
Be to, didžioji sieną kirtusių žmonių dalis čia nepasiliko. Kaip pranešė VSAT, nuo rugsėjo 19 d. atvyko 21 792 žmonės, o išvyko 21 298.