Nuo sausio 1-osios įsigaliojo Civilinio kodekso pataisos, pagal kurias savivaldybės iš šeimų paimtus kūdikius iki trejų metų į globos namus gali atiduoti tik išimties tvarka, kai jiems būtina specializuota sveikatos priežiūra ir slauga. Ir likti juose jie gali ne ilgiau nei tris mėnesius. Tokias pataisas inicijavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, paskelbusi, kad Lietuva turi atsisakyti sovietmečio palikimo – kūdikių ir vaikų namų.
Dabar Vilniaus savivaldybė, jei kūdikis neturi sveikatos problemų ir negali būti grąžintas pas biologinius tėvus, jį iškart siūlo būsimiems įtėviams.
„Problema dabar bus su tais vaikučiais, kurie turi sveikatos sutrikimų, tarkim alkoholinį vaisiaus sindromą ar Dauno sindromą – tokių vaikučių šeimos įvaikinti tikrai nesirenka. Jeigu kalbėtumėm apie vaikus nuo gimimo iki 3 metų amžiaus, tai Vilniaus miestui reikėtų mažiausiai 20 socialinių globėjų šeimų, kurie paimtų bent po 2 vaikus“, – skaičiuoja Vilniaus savivaldybės Globos ir įvaikinimo poskyrio vedėja Lina Pupelienė.
O yra tik viena Aušra. Vilniaus savivaldybė, bendradarbiaudama su nevyriausybine organizacija „SOS vaikų kaimai“, jau yra parengusios dar 10 socialinių globėjų šeimų, kurios globoja 12 didesnių vaikų, tačiau jos kūdikių priimti nesutinka. „SOS vaikų kaimai“ socialinių globėjų priimtiems vaikams parūpina darželius, mokyklas, medikus, psichologinę pagalba. Taip pat socialiniams globėjams skiria atlyginimą už vaiko priežiūrą ir pinigų vaiko krepšeliui.
„Trūksta teisinio reglamento, kuris būtų vienodas visoje Lietuvoje, kad kiekviena savivaldybė ir galų gale kiekvienas vaikų teisių skyrius galėtų ramiai jaustis patikėdamas vaiką socialiniam globėjui, kol kas aš nemanau, kad trūksta žmonių – trūksta aiškumo“, – pasakoja SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos direktorė Liudovika Pakalkaitė.
Vilniuje ir Kaune padėtis bent juda, tačiau dauguma savivaldybių neturi parengusios nė vieno socialinio globėjo, esą dėl to, kad nepriimtas jų veiklą reglamentuojantis įstatymas.
„Kol nėra įstatymo, mes tiesiog jų [globėjų] negalime ruošti, nes jeigu kiekviena savivaldybė atskirai pradėtų ruošti, tai mes turėtumėm pagal atskiras tvarkas 60 tokių Lietuvoje – manau tuo keliu tikrai negalima eiti. Geriau tegu įstatymo leidėjas pasisako, kas tai yra profesionalus globėjas, ir savivaldybės šitą veiksmą iškart pradės vykdyti“, – pabrėžia Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė.
Prezidentės patarėjos nuomonė kitokia – ji aiškina, kad kodeksas dėl kūdikių globos pakeistas prieš pusantrų metų ir šis laikas, pasak jos, buvo skirtas pasirengti įstatymo įgyvendinimui.
„Galbūt tikrai trūko kažkokio pakoordinavimo iš ministerijos pusės – iš tikrųjų reikia padėti toms savivaldybėms, nors tai jų funkcija. Tai pačių savivaldybių atsakomybė – tai yra jų vaikučiai, jie turi rūpintis, kaip šitas visas socialines paslaugas organizuoti“, – sako pezidentės patarėja Lina Antanavičienė.
Naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad socialinių globėjų įstatymas pusantrų metų pragulėjo praėjusios kadencijos Seime ir tik prieš savaitę grąžintas vyriausybei su puse tūkstančio pataisų, tačiau, jo teigimu, ir pagal dabar veikiančius įstatymus savivaldybės gali pasiūlyti šeimoms globoti iš šeimų paimtus kūdikius.
„Mes, ministerija, kad yra sunkumų ir neaiškumo, ruošiame aiškinamąjį raštą savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms, globos įstaigoms, kuris paaiškintų kaip dabartiniai modeliai galėtų egzistuoti su dabartine esama teisine baze ir tas raštas turėtų padėti organizuoti veiklą iki bus priimti tie įstatymai, apie kuriuos mes kalbame“, – žada socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Ministras sako darantis viską, kad socialinių globėjų veiklą reglamentuojantys įstatymai būtų priimti kovą prasidėsiančioje pavasario sesijoje. Kartu turėtų būti palengvinta ir paspartinta įvaikinimo tvarka.