Taip teigė Konstitucijos 38 straipsnio pataisomis pasipiktinusi DELFI skaitytoja, kuriai nepriimtina „šventeiviška, bet nuo realaus gyvenimo nutolusi politika, pagal kurią vaikus daužantys, degradavę, bet antspaudą pase turintys žmonės valstybės pripažįstami šeima, o tvarkingos ne santuokoje gyvenančios poros – ne“.
Šiuo metu Konstitucija šeimą vadina visuomenės ir valstybės pagrindu, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Pataisos autoriai siūlo apibrėžti, kas yra šeima, kad ji kyla iš santuokos, taip pat iš motinystės ir tėvystės.
„Kaip čia dabar išeina, aš dabar priklausau dviem šeimoms: viena tai aš ir mano vaikai iš pirmos santuokos, antroji – aš ir mano vyras?“ – klausė neseniai antrą kartą ištekėjusi Kristina.
DELFI pašnekovei įstrigo internete platinamas juodojo humoro komentaras: „Dabar reikia sakyti ne „užtaisė mergai vaiką“, o „sukūrė jai šeimą“.
V. Malinauskas: valstybė negali saugoti ir ginti, ko nepažįsta
Laisvos visuomenės instituto valdybos nario Vyganto Malinausko teigimu, Konstitucijos 38 straipsnio pataisa nepateikia šeimos apibrėžimo, tik nurodo teisinius kriterijus, kuriais vadovaujantis įstatymo leidėjai bendrai gyvenančius asmenis traktuotų arba netraktuotų kaip šeimą.
„Žmonės be jų pačių laisvo, sąmoningo susitarimo negali būti laikomi šeima. Tokiu būdu santuokos institutas saugo asmens laisvę nuo kišimosi. Pvz., aš gyvenu su kuo nors, mes kartu valgome, miegame, bet visai nenoriu būti susietas su tuo žmogumi šeimos ryšiais. Tai yra mano laisvė. Tačiau jei valstybė šeima jus pavadintų vien todėl, kad valgėte iš vieno šaldytuvo ar miegojote, mano požiūriu, būtų daug didesnis kišimasis į privatų gyvenimą, nei pasakyti: „Jei norite būti laikomi šeima, turite deklaruoti savo įsipareigojimus vienas kitam, prisiimti šeimos teises ir pareigas, kurios apibrėžtos. Nes jeigu žmonės susitaria tik kartu pirkti maisto, to neužtenka“, – DELFI sakė teisininkas.
Du žmonės ateina į įstaigą ir sako, kad yra šeima. Tačiau kokiu pagrindu? „Jeigu jie nesusituokę, bet augina vaiką, pagrindas vadintis šeima yra, viskas tvarkoje. Jei pora vaikų neturi, tačiau yra sudariusi santuoką, irgi viskas gerai. Trečias variantas – žmonės vaikų neturi, santuokos nesudarę, bet jaučia emocinį ryšį. Tuomet atsakymas porai, kad toks pagrindas – nepakankamas vadintis šeima“, – komentavo V. Malinauskas.
Nesusikalbėjimą dėl šeimos sąvokos, jo nuomone, lemia tai, kad žmonės skirtingai traktuoja santuoką: „Pagal Civilinį Kodeksą, santuoka yra vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Net didžiausias liberalas negalėtų aiškinti, kad kartu gyvenantys žmonės, nesusitarę kurti šeimos santykių, vis viena vadintini šeima, jei kalbama ne apie tėvus, vaikus, brolius, seseris ir kitus kraujo ryšiais susijusius asmenis, o giminystės ryšiais nesusijusius asmenis“.
Dažnai minimas argumentas, kad gyvenantys kartu žmonės vienas kitą myli, nemuša, tikrai yra susitarę. Ar jie gali būti vadinami šeima? Lietuvos Vyskupų konferencijai atstovaujantis teisininkas V. Malinauskas į šį klausimą atsakytų, jog valstybė negali saugoti ir ginti to, ko nepažįsta.
Įvardijo, ką iš tiesų paliks už borto
DELFI pašnekovo įsitikinimu, šeima negali funkcionuoti, jei valstybė apie ją nežino ir nėra aiškios ribos, kur baigiasi visuomenė ir prasideda šeima. Ribai nustatyti reikia kriterijų: konstitucinių, prigimtinių ar savavalių, jei įstatymų leidėjai sugalvoja šeima laikyti bet kokius asmenis, kurie taip jaučiasi.
„Ir jokių prieštaravimų pataisoms nebūtų, jei ne Konstitucijoje minima šeima, kurią sudaro vyras ir moteris, – pabrėžė jis. – Amerikoje juk buvo kovojama ne dėl šeimos statuso, o dėl homoseksualių asmenų teisės tuoktis“.
Kalbos, kad Konstitucijos 38 straipsnio pataisa paliks už borto vienišus tėvus, nesusituokusių porų vaikus, mažesnius brolius ar seseris auginančius vyresniuosius, tetas, dėdes ir senelius, kurie rūpinasi be tėvų likusiais vaikais ir pan., A. Malinausko teigimu, visiška netiesa.
„Vaiko juk niekas neklausia, ar gimęs bus šeimos narys. Pats faktas sukuria moralines pareigas vienas kitam. Todėl pasakymai, kad vieniši tėvai su vaikais negalės vadintis šeima ar broliai, seserys, auginantys jaunesnius – demagogija, nes jie susiję per tėvus. Senelis yra tėčio tėtis, močiutė galbūt mamos mama ir t. t. Įstatymo leidėjai neribojami kartu gyvenančių artimų giminaičių, kurie vienas kitą globoja, vadinti šeima“, – atkreipė dėmesį teisininkas.
Jo nuomone, kalbėjimu apie tam tikrų grupių išmetimą už borto Konstitucijos pataisų priešininkai tik bando gąsdinti visuomenę.
Kodėl šeimos apibrėžimo klausimas kaitina diskusijas, o siūlymas taisyti Konstitucijos 38 straipsnį kelia aistras? Viena iš priežasčių A. Malinauskas vadino tikėjimą liberaliosios demokratijos projektu, kurios vienas atributų – tos pačios lyties asmenų šeimos.
„Kai klausiate, ką palieka už borto siūloma konstitucijos pataisa, tai kartu gyvenantys tos pačios lyties asmenys, – sakė jis. – Antra grupė žmonių, kuri liktų už borto – sugyventiniai, kurie nėra deklaravę savo susitarimo sukurti šeimos teisinius santykius per santuoką“.
M. Jankauskaitė: tai didžiulis žingsnis atgal
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė siūlomas konstitucijos pataisas vadina dideliu žingsniu atgal. Jos nuomone, geriau tikrai nebus. Formuluotės, kokia Konstitucijoje yra dabar, tikrai pakanka ir nieko nereikia keisti.
„Akivaizdu, kad už Konstitucijos pataisą balsavusi Seimo dalis tiek pritvinusi neapykantos homoseksualios orientacijos žmonėms, jog norėdami pakenkti šiai socialinei grupei nemato, kokias sukuria prielaidas kitų socialinių grupių diskriminavimui“, – DELFI sakė M. Jankauskaitė.
Siekiant neleisti turėti šeimos vienalytėms poroms, jos žodžiais, už borto išmetamos ir visos kitos šeimos, kurios nėra kuriamos santuokos pagrindu: „Senelių ir anūkų ryšyje nėra nei tėvystė, nei motinystė, nei santuokos. Jei broliai, seserys augina mažesnius brolius ir seseris, tai irgi nėra nei santuoka, nei tėvystė, nei motinystė. Gali būti ir kiti giminaičiai“.
Anot M. Jankauskaitės, mėginimas siaurai apibrėžti šeimą yra ydingas, nes gyvename laikotarpiu, kai ekonominės ir socialinės permainos labai stipriai veikia šeimos struktūrą. Progresyviosiose valstybėse net nemėginama siaurai apibrėžti šeimos: „Šeima vadinami žmonės, kurie rūpinasi vieni kitais, turi emocinių, finansinių įsipareigojimų vienas kitam, gyvena kartu. Jeigu žmogus supranta, kad tai yra jo šeima, tai ir yra jo šeima“.
Tik „normalūs“ galės laukti pagalbos
Koks tikslas tikslinti šeimos sąvoką Konstitucijos pataisomis? M. Jankauskaitės įsitikinimui, tikslas vienas vienintelis – užkirsti kelią kada nors ateityje žmonėms kurti vienalytes santuokas.
„Manau, tikslas šis, nors deklaruojamas rūpestis šeima, didesnė pagalba. Tačiau man tokia pagalba primena natūraliai gamtoje augančio medžio drastišką apkapojimą, sugalvojus, kad būtų simetriškesnis. Ir nesvarbu, kad nustatytai formai aukojamas gyvybingumas. Žmonės gyvens, kaip gyvena ir kurs šeimas, kaip kuria. Tačiau atitinkantys „normas“ galės tikėtis pagalbos, o kita dalis – ne“, – komentavo Lygių galimybių centro atstovė.
Kaip teigta pataisų klausymuose, šeimos sąvokos susiaurinimas prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams ir Europos Sąjungos dokumentams. „Tačiau politinių sprendimų priėmėjams tai nebuvo joks argumentas. Visuomenė šioje situacijoje gali tik pasižiūrėti, kas balsavo už konstitucijos pataisą ir išreikštų savo nuomonę per rinkimus. Kaip sakoma, tauta turi žinoti savo herojus. Turime suprasti, kad tai tik pirmas žingsnis. Iš pradžių apribojamos tavo teisės į tavo šeima, labai aiškiai pasakant, kaip privalai gyventi. Žvelgiant plačiau matyti, kad pirmus žingsnius lydi kiti: ribojama tavo žodžio laisvė, susirinkimų laisvė ir kyla rimtas pavojus demokratijai kaip tokiai“, – sakė M. Jankauskaitė.
DELFI pašnekovės įsitikinimu, Konstitucijos 38 straipsnio pataisomis labai grubiai kišamasi į asmeninį žmogaus gyvenimą: „Iš mūsų daro kažkokius robotus, tarsi mes negalėtume nuspręsti, kokios šeimos patys norim. Valstybė, gerbdama mano pasirinkimą, turėtų padėti šeimą puoselėti atsižvelgdama į tai, kokioms šeimoms kokios pagalbos reikia, nes paramos reikia visoms, tik gal ne vienodai. Kai matai politiką, kurios tikslas padėti geriau gyventi visiems, jautiesi saugesnis, supranti, kad tavimi rūpinamasi nepaisant to, kad galbūt neištekėjai, išsiskyrei ar pasirinkimas buvo gimdyti be vyro. Tačiau aš tą vaiką pagimdžiau ir turiu teisę jaustis saugiai, nebijodama, kad mane stigmatizuos, vadins nepilna šeima. Siaurinant šeimos sąvoką sukuriamas totalus nesaugumas, o paskui stebimės, kad žmonės ir Lietuvos važiuoja. Todėl ir važiuoja, kad nesaugu, tu jauti nepagarbą, spaudimą“.
Internete sukėlė audrą: vaikui nusispjaut, ką rašo Konstitucija
„Juokinga, jeigu nebūtų griaudu... Kada seimiečiai supras, kad vaikui šeima – tai žmonės, kurie jį augina, auklėja ir rūpinasi jo poreikiais. Vaikui visai nusipjauti, kas parašyta Konstitucijoje. Tai viena. Ką pakeis toks apibrėžimas? Nieko. Leis tik mokykloje dažniau vaikus išvadinti nevisaverčiais mulkiais, jeigu tėvai nėra susituokę arba mama ar tėtis nuspręs auginti vaikus savarankiškai. Antroji medalio pusė bus dar didesnė diskriminacija. Popiežius nurodė atsiprašyti gėjų, o kas nurodys seimūnams atsiprašyti vaikų?“ – feisbuke dalijosi garsus psichiatras.
Oponuodamas jam, kitas internautas pastebėjo, kad dabar mulkiais dažniau vadinami gausių šeimų vaikai, ypač jei tėvai religingi ir vaikai lanko bažnyčią.
„Jei tėvai gyvena nesusituokę, tai mama vaikui – šeima, tėtis vaikui – šeima, o mama ir tėtis – ne šeima? Apibendrinant, kam išvis reikalingas šis apibrėžimas?“ – klausė jauna mama.
Atsakydamas jai vilnietis aiškino: „Jeigu mama su tėčiu sąmoningai renkasi nesituokti dėl jiems patiems žinomų priežasčių, turbūt nenori būti vadinami šeima“. Tačiau jaunai mamai vis viena buvo neaišku: „Šie žmonės negali vadintis šeima, o štai gyvenantys santuokoje, kurie abu turi po meilužį arba gyvena „tik dėl vaikų“ – tai šeima. Kam toks formalus požiūris? Ką jis iš esmės keičia?“
Minėtajam vilniečiui asmeniškai tas pats, kaip nesusituokusios poros vadinasi, kad ir sodų bendrijomis: „Bet kai kalbama apie socialinę apsaugą ir išmokas, tada, man regis, reikalinga reglamentacija. Galbūt čia nieko keisti ir nereikėjo, nežinau, bet siūlomas šeimos apibrėžimas – geras. Priešingu atveju galima iškelti klausimą: tai kam apskritai reikalinga santuoka ar skyrybos? Ką tai keičia, jei bet kas bet kur ir bet kada gali būtų laikoma šeima?“
Pataisą priims, jei pritars 94 Seimo nariai
DELFI primena, jog siūlymą keisti Konstitucijos 38 straipsnį ptikslinant, kas yra šeima, 2013 m. lapkritį pasirašė 107 parlamentarai, vienas jų savo parašą atšaukė. Pataisos autoriai siūlo įtvirtinti, kad šeima kyla iš santuokos, taip pat iš motinystės ir tėvystės.
Kaip rašoma Konstitucijos 38 straipsnyje, šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.
Konstitucijos pataisa būtų priimta, jei už ją du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.