Apie tai parlamentaras ketvirtadienį rašė savo feisbuke.
„Rusija Ukrainoje palieka daug minų visur kur tik gali. Minuojami žemės paskirties žemės laukai, pastatai, minos išmėtytos po gyvenamus mikrorajonus miestuose, po vaikų žaidimo aikšteles, butuose, minuojami net lavonai. Rusijos okupacinės pajėgos naudoja taip pat civilizuotam pasaulyje uždraustas minas. Tarp jų tokias, kurios tyčia užmaskuotos, kad būtų patrauklios vaikams. Tuo siekiama užmušti nekaltus civilius arba bent juos suluošinti visam gyvenimui. Tai dar vienas niekšingo Rusijos karo nusikaltėlių elgesio pavyzdys“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Pagalba Ukrainai su išminavimu, pasak NSGK vadovo, yra bet kokios padorios valstybės ar tarptautinės organizacijos garbės reikalas.
„Beje, net pirmasis Talibanas savo valdymo laikais leido veikti užsienio organizacijoms, kurios vykdė išminavimą Afganistane. Net radikaliausi mulos supranta, kad toks darbas yra svarbus“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, Ukraina yra suvereni valstybė, turinti teisę pasikviesti į pagalbą bet kokią valstybę ar organizaciją dėl išminavimo darbų.
„Lietuvos Vyriausybė, o ne kas nors kitas, nuspręs kokius pajėgumus galime siųsti į Ukrainą. Esu tikras, kad esame pasiruošę padėti ir su išminavimu. Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti civilių gyvybes. Toks žingsnis būtų sveikintinas. Ir visiškai nesvarbu ką apie tai mano agresorius, todėl nereikėtų mums patiems kartoti jo pageidavimų“, – pridūrė politikas.
Rupšys: išminuotojų siuntimas į Ukrainą gali būti traktuojamas kaip įsitraukimas į karą
Išminavimo darbų vykdymas Ukrainoje gali būti traktuojamas kaip įsitraukimas į karą, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Buvo pasakyta NATO vadovybės, buvo pasakyta mūsų valstybės vadovų, kad mes tiesiogiai nedalyvaujame. NATO tikrai savo personalu ten nedalyvaus ir nekariaus, todėl toks atėjimas ir vykdant išminavimo darbus, gali būti traktuojamas kaip tiesioginis įsivėlimas į tą karą“, – ketvirtadienį žurnalistams V. Rupšys.
Generolo leitenanto teigimu, „bet koks dalyvavimas karių Ukrainoje dabar peržengiant sieną bus įmanomas, kai bus priimti atitinkami politiniai sprendimai“.
Pasak kariuomenės vado, išminavimo poreikis Ukrainoje yra, bet reikėtų ieškoti kitokių sprendimų.
„Gali dalyvauti kažkokios tai įmonės, įstaigos, kurios teikia tokią paslaugą“, – teigė V. Rupšys.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį žiniasklaidai teigė, jog sulaukusi Ukrainos prašymo, Lietuva ieško galimybių į šalį siųsti išminuotojų, vienas pareigūnas ten jau dirba.
Pasak jos, daugiau negu pusė Ukrainos teritorijos yra su paliktomis minomis ar sprogmenimis.
A. Bilotaitės teigimu, su Rusijos invazija kovojanti šalis turi per pusę tūkstančio išminuotojų, tačiau jų nepakanka.
Ministrė informavo su kolegomis planuojanti kreiptis į Europos Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją, prašydama koordinuoti išminuotojų siuntimą į Ukrainą per policijos įstaigų tinklą.