Tai, anot jų, yra perteklinis reikalavimas, kai ir taip iš esmės didžioji dauguma psichologų dirba valstybinėse įstaigose ir yra tų įstaigų reglamentuojami. Pasak psichologų, dėl to kils psichologų konsultacijų kainos, mažės paslaugų prieinamumas, o daugiau prestižo profesijai tai nesuteiks.
Jau daugiau nei 1200 psichologų ir visuomenės atstovų pasirašė peticiją prieš Seime svarstomą Psichologo praktinės veiklos įstatymo projektą. Peticijoje rašoma, kad įsiteisėjus siūlymams psichologų paslaugos bus brangesnės ir mažiau prieinamos, nes įstatyme numatytos papildomos išlaidos - už narystę, licencijavimą, 1500 val. prižiūrimos praktikos, 50 val. supervizijų, privers psichologus didinti paslaugų įkainius.
Peticijos autoriai taip pat teigia, kad dėl papildomai sukurtų laiko ir kainos barjerų tapti praktikuojančiu psichologu bus daug sudėtingiau ir brangiau, reikės daugiau metų, todėl tam pasiryžusių skaičius mažės.
Psichologė-psichoterapeutė, socialinių mokslų daktarė Agnė Matulaitė šiuos teiginius pagrindė Britanijos pavyzdžiu, kur ji gyveno 10 metų.
„Išties paslaugos labai pabrangsta, ir darosi prieinamos tik turtingiems žmonėms, (…) paslaugos tiek išbrangsta, kad psichologo užtenka tik vieno kelioms ligoninėms. Dabar, pavyzdžiui, viena mano lietuvė klientė, kurią konsultuoju Britanijoje, laukia savo susitikimo su psichologu kelis mėnesius. Kol kas psichologines paslaugas atlieka slaugė, apmokyta reikalingų metodų. Iš esmės kokybė krenta“, - kalbėjo A. Matulaitė.
Psichologė nesutinka su teiginiais, kad priėmus šiuos teisės aktus padidės paslaugų prieinamumas.
„Bus priešingai. Paslaugos pabrangsta. Gana didelę išlaidų turės padengti patys psichologai. Specialistai, kurie dirba, pavyzdžiui, globos įstaigose, ir uždirba 200-300 eurų per mėnesį, nepajėgs tiek susimokėti, tai arba jie trauksis iš psichologų, arba persikvalifikuos į kažką kitą“, - sakė A. Matulaitė.
Reikalavimai galbūt skirti pritingintiems
Psichologę piktino ir įstatymo projekte numatyti reikalavimai dėl kvalifikacijos kėlimo. Esą jie skirti tik įsivaizduojamam statistiniam vidurkiui. Galbūt, turimas mintyje psichologas, kuris niekur savarankiškai nesimoko.
„Reikalavimas aukštos kvalifikacijos psichologams, kad juos konsultuotų tik Lietuvos psichologų sąjungos psichologai, tik žemins jų kvalifikaciją. Aš pati prieš tai konsultavausi pas vokiečių psichologą, dabar konsultuojuosi pas britą, mokausi daug daugiau nei tame minimume nurodyta“, - kalbėjo A. Matulaitė.
Pasak jos, norint pamatyti, kuo baigiasi reikalavimai susirinkti reikiamą valandų skaičių mokymuose Lietuvoje, galima pasižiūrėti į medikų sistemą.
„Pavyzdžiui, mano vienas labai geras pažįstamas yra chirurgas, jis pasimoko labai specifinių chirurgijos žinių Japonijoje, grįžta į Lietuvą, ir jam tų valandų neužskaito. Tada, kadangi jis pats yra dėstytojavęs, tai jis eina pas savo net negeriausius studentus, kad tos valandos būtų užskaitytos.(...) Tiesiog medikai pasidarė konferencijų turizmą, kada jie važiuoja į kursus ne tam, kad mokytųsi, o tam, kad parašus gautų“, - kalbėjo A. Matulaitė.
Psichologė teigė, kad specialistai žinias turi rinktis pagal poreikį, o ne specifiškai nustatytus bendrinius reikalavimus.
„Pavyzdžiui, aš turiu nepilnai girdintį klientą, tai aš mokausi, kaip man dirbti psichoterapiškai su žmogumi, kuris turi prastą girdimumą. Bet man dabar sakys: Jūs kartokite intelekto įvadą. Taip yra švaistomas mano laikas, ir įvedama prievartos sistema. Mes priklausysime sistemai, kurioje mes nenorime būti“, - sakė A. Matulaitė.
Nemato apsaugos nuo šarlatanų
Psichologė yra įsitikinusi, kad siūlomas teisinis reglamentavimas neapsaugos nuo šarlatanų, nes yra apsaugomas tik psichologo vardas. Esą reikalavimų neatitinkantis žmogus galės tiesiog persivadinti konsultantu, ir dirbti toliau.
„Psichologų prestižo vardas, mano nuomone, turi būti ne štampais, ir ne licencijomis ginamas. Reikia šviesti žmones, kad atėję pas privatų psichologą iš karto prašytų kaip minimum bakalauro ir magistro diplomo. Per dvidešimt metų, kiek aš siūlau naujiems klientams pamatyti mano diplomus, niekas jų nepaprašė. Lygiai taip pat niekas neprašys ir licencijos. Viską išspręsti galima būtų visai kitais būdais – kad ir asociacijų, kuriuose norėtume patys būti kūrimu. Patikimų psichologų sąrašo sudarymu. Visuomenės švietimu. Tai yra ir tarptautinė geroji praktika. Pavyzdžui, Britų psichoterapeutų. Kuria galėtume remtis ir mes“, - sakė A. Matulaitė.
Nori apsaugoti klientus
Viena iš Psichologo praktinės veiklos įstatymo projekto autorių iš Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad nėra pagrindo manyti, kad dėl siūlomų pakeitimų brangs psichologų paslaugos.
„Aš tikrai nematau grėsmės, kad brangs paslaugos. Nėra argumentų, kodėl paslaugos turėtų brangti“, - teigė R. Šalaševičiūtė.
Pasak jos, tai jau ne pirmas bandymas psichologų veiklai įvesti licencijas. R. Šalaševičiūtės teigimu, tokių siūlymų buvo ir 2003 metais, ir 2008-aisiais, bet visi bandymai žlugo sulaukus dalies psichologų pasipriešinimo.
Prie siūlymų, pasak parlamentarės, grįžta 2013 metais per tarptautinę konferenciją, kurioje buvo analizuojama skyrybų problematika.
„Pasisakymuose tiek teisėjai, tiek advokatai, antstoliai kalbėjo, kad šiandien mes neturime nei psichologų registro, nei sąrašo, jie nelicencijuoti, ir,, pavyzdžiui, į teismus pasikviesti psichologą yra labai sudėtinga, kadangi nėra žinoma, koks psichologas konkrečiai kokia veikla užsiima“, - sakė R. Šalaševičiūtė.
Pasak parlamentarės konferencijos metu taip pat buvo iškelta abejonių dėl teikiamų paslaugų kokybės.
„Per 10 metų mes turime beveik 4000 baigusiųjų psichologines studijas, valstybinėse įstaigose dirba 1800 . Dalis jų nėra net baigę studijų, o prisistato psichologais ir daro tam tikrą žalą pacientams“, - sakė R. Šalaševičiūtė.
Parlamentarė yra įsitikinusi, kad dabartinis įstatymo projektas yra parengtas kvalifikuotai.
„Paskutiniame projekte, kuris yra svarstomas Seime nuo rudens sesijos pradžios, yra ištaisytos visos pastabos - tik Seimo Teisės departamento, tiek Vyriausybės, tiek STT buvo jį įvertinusi antikorupciniu požiūriu“, - sakė R. Šalaševičiūtė.