Be namų likusi ir Panevėžio socialinių paslaugų centro nakvynės namuose atsidūrusi moteris į Delfi kreipėsi su laišku, kuriame išdėstė čia esą įsigalėjusias problemas.
„Ilgai dvejojau, ar išvis verta kreiptis į spaudą ir papasakoti visuomenei kitokią Panevėžio nakvynės namų realybę, nei ji pateikiama spaudoje, bet tylėjimas reikštų pritarimą tiek psichologiniam smurtui, tiek seksualiniam priekabiavimui, tiek kitiems sveiku protu sunkiai priimamiems sprendimams, laužantiems žmonių likimus“, – laišką pradėjo moteris. Jos vardas ir pavardė redakcijai žinomi, tačiau ji primygtinai prašė neviešinti asmens duomenų, tad toliau tekste vadinsime ją tiesiog Rūta.
Dėl išdėstytų aplinkybių susisiekus su nakvynės namams vadovaujančia Lina Kazokiene, ji iškart suprato, apie kokią gyventoją kalbama.
„Laukėme jūsų skambučio“, – pokalbio metu pasakė ji ir paminėjo, kad kai vakar buvo nuspręsta šią moterį perkelti į kitą kambarį, ši pagrasino kreiptis į žiniasklaidą.
Direktorės teigimu, Rūta jau kurį laiką skundžiasi dėl darbuotojų, nesutaria ir su kitais gyventojais.
Siautėja agresyvi moteris
Nakvynės namus prieš kiek daugiau nei mėnesį supurtė du grėsmingi incidentai, juos sukėlė iš pataisos namų išleista ir čia apsigyvenusi Aistė P.
32-ejų metų moteris jau yra užsidirbusi 14 teistumų už vagystes, smurtą, turto gadinimą, pasipriešinimą pareigūnams ir kitus nusikaltimus. Paskutinį kartą ji į įkalinimo įstaigą pasiųsta, nes išdaužė Panevėžio teismo langus.
Tačiau atlikusi bausmę Aistė P. nepasitaisė, gegužės 8-osios vakarą moteris subadė kabineto duris bei peiliu grasino nakvynės namų darbuotojui. Policininkai moteriai nustatė 1,96 prom. girtumą ir ją išvežė į areštinę.
Paleista į laisvę ir grįžusi į nakvynės namus ji ten vėl siautėjo gegužės 11-ąją – vidury dienos plytomis išdaužė langus, įlenkė kabineto duris, taip pridarė nuostolių už 650 eurų.
Savo laiške Rūta pasakojo, kad šie Aistės P. išpuoliai – tik įrodymas, kokia rimta situacija yra įstaigoje, o netinkama vadovybės reakcija kelia rimtą pavojų visiems gyventojams. Dabar visi įsibaiminę, nes ji vėl grįžo.
Nakvynės namų vadovė patvirtino, kad Aistei P. išties jau savaitę vėl teikiamos apnakvindinimo paslaugos.
„Kol kas ji grėsmės nekelia. Neaišku, kaip bus ateityje, žiūrėsim, – kalbėjo L. Kazokienė. – Dabar specialistai bando su ja kalbėtis, aiškinasi, kokių paslaugų žmogui reikėtų ir ar žmogus atviras tas paslaugas priimti.“
Paklausta, ar darbuotojams Aistė P. nekelia baimės, vadovė atsakė: „Dabar įtampa galbūt kažkiek atslūgusi, užsimiršusi. Pačios klientės būklė pagerėjo. Ji jau kurį laiką nevartojo alkoholio, tad pagerėjimas jaučiasi. Bandome įkalbėti labiau kovoti su priklausomybėmis, o kaip seksis, parodys laikas.“
Policininkai vyksta nuolat
Tačiau Rūta situaciją mato kitaip: esą po nakvynės namus visur vaikštanti Aistė P. kelia rimtą pavojų gyventojams.
„Baisiausia yra tai, kad individualios priežiūros darbuotojai jai neturint apgyvendinimo sutarties leidžia ramiai vaikščioti antrame nakvynės namų aukšte (ką šiaip draudžia vidaus tvarkos taisyklės). Pranešus apie tai centro direktorei Linai Kazokienei, jos atsakymas buvo, kad visi gali vaikščioti, kur kas nori. Taigi taisyklių laikytis vieniems gyventojams privaloma, o kitiems – pasirinkimo laisvė, taip galima suprasti gavus tokį atsakymą“, – piktinosi ji.
Rūta taip pat tvirtina, kad dėl chaoso į nakvynės namus nuolat priversti važiuoti pareigūnai.
Panevėžio policijos atstovė Odeta Jukniūtė Delfi nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 1-osios iki šių metų birželio pareigūnai ten kviesti 84 kartus. Iš jų 10 kartų pradėti ikiteisminiai tyrimai, vienu atveju atsisakyta jį pradėti.
„Teigti, kad nakvynės namai yra problemiški, negalėtumėme“, – paprašyta įvertinti situaciją pareigūnų akimis atsakė policijos atstovė.
Didžioji dalis tyrimų – dėl smurto ir grasinimų. Tačiau Delfi išsiaiškino, kad pernai lapkričio 11-ąją viena gyventoja kreipėsi dėl patirtos seksualinės prievartos. Kaip informavo Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė, teismas birželio 9-ąją šioje byloje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, bet šis dar nėra įsiteisėjęs.
Nakvynės namų vadovė, paklausta apie išprievartavimo istoriją, paminėjo, kad patys darbuotojai nukentėjusią moterį paskatino kreiptis į teisėsaugą.
Kalbėdama apie kviečiamą policija, direktorė minėjo, kad pareigūnus paprastai kviečia patys nakvynės namų klientai. Kambariuose jie gyvena keliese, susiduria bendrose erdvėse, tad natūralu, kad kyla konfliktų.
„Mes norime suvaldyti chuliganiškus veiksmus, kad nereikėtų remtis vien policijos pagalba. Jau įvykdytas pagalbos mygtukų pirkimas. Domimės, kokias priemones taiko kitų savivaldybių tokios pat paskirties įstaigos, jos sudaro sutartis su privačiomis apsaugos įstaigomis. Mes nuolat galvojame, kaip pastiprinti darbuotojų ir gyventojų saugumą“, – sakė ji.
Turėjo priekaištų darbuotojams
Rūta laiške, kurį atsiuntė į Delfi, daugiausia nusiskundimų turėjo dėl vadovybės, esą jie ne tik nevaldo situacijos, bet ir engia neįtikusius klientus.
„Nuolat taikomas psichologinis smurtas, pavyzdžiui, sakoma, kad esi nieko vertas ar verta, kad esi nenormalus ir panašiai. Be priežasties veržiamasi į kambarį, kuriame gyvenama. Kiti gyventojai skatinami rašyti skundus ir pareiškimus, kurie dažnu atveju yra be jokios rimtos priežasties (taip šiuo metu elgiamasi ir su manimi). Tyčiojamasi iš sunkios finansinės padėties, fiksuojami nebūti taisyklių pažeidimai, toleruojamas seksualinis smurtas ir daromi kitokie veiksmai, žeminantys žmogaus orumą“, – dėstė ji.
Moteris taip pat pridūrė, kad ją neva norima iškelti į kitą kambarį be jokios rimtos priežasties.
Ji piktinosi ir pačios įstaigos būkle, 30 žmonių esą priversti naudotis viena skalbykle.
Įstaigos vadovė neneigia norinti iškelti Rūtą į kitą kambarį, tačiau tai daroma tik siekiant vengti konfliktų.
„Tas asmuo šiuo metu gyvena triviečiame kambaryje, mes jam norime suteikti daugiau privatumo, kad turėtų mažiau galimybių konfliktuoti, todėl norime iškelti į dvivietį, kuris yra tuščias“, – kalbėjo vadovė.
L. Kazokienė minėjo, kad kiti gyventojai dėl Rūtos skundžiasi, atsisako su ja gyventi. Paminėjus jos išsakytus kaltinimus, jog skundus verčia rašyti darbuotojai, atsakė kategoriškai.
„Apie jokį vertimą negali būti nė kalbos“, – sakė ji.
Pasak direktorės, ši gyventoja skundus rašo nuolat: „Viskas gerai, kiekvienas mes turime teisę ieškoti teisybės taip, kaip ją matome. Į skundus reaguojame ir juos tiriame, bet matome, kad jie nebūna pagrįsti.“