„Net ir benamiams privalu padėti“, – apstulbusi mirusio miežiškėno Alberto Grigonio dukterėčia Lina Kairytė, išdrįsusi paviešinti, kokioje agonijoje savo dienas baigė giminaitis.
Jis jau kurį laiką gyveno su trylika metų vyresne seserimi, L. Kairytės mama. Šios sveikata irgi nėra stipri. O prieš metus A. Grigonį ėmė kankinti plaučių ligos, galop jam diagnozuota tuberkuliozė.
Per tą laiką ligoniui ne kartą prireikė skubios medikų pagalbos, tačiau spalio 2-ąją Albertas pasijuto itin blogai.
Meldė paimti
„Aš nebuvau pas mamą, kai dėdei pasidarė labai negera. Tik iš mamos pasakojimo žinau, kas įvyko. Albertas ėmė dusti, sunkiai kvėpavo ir judėjo, nuolat griebėsi už krūtinės. Mama labai išsigando ir iškvietė greitąją. Ji atvažiavo tos dienos rytą, bet dėdės į ligoninę nevežė, liepė kreiptis į šeimos gydytoją“, – pasakoja Lina.
Motina, anot jos, tiesiog meldė rajono savivaldybės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos skyriaus medikų paimti sunkų ligonį, nes būgštavo, kad jis tikrai nebeištvers dar dviejų dienų iki numatyto vizito pas savo gydytoją Miežiškių medicinos punkte. O ir mieste poliklinikos tą pačią dieną nebesugebės savo jėgomis pasiekti.
„Mama pasiskundė, kad dėdė nebegali paeiti ir jam neštuvų reikia, tai jai pasakė, jog čia ne greitosios reikalas“, – šoką išgyvenusios motinos žodžius perpasakojo dukra.
Palikta su sunkiu ligoniu, senyva moteris paprašė kaimynų pagalbos. Šie, pasak L. Kairytės, vėliau irgi kalbėjo matę savo akimis, kad ligoniui tikrai labai blogai. Ir ji pati, trumpam užlėkusi pas mamą, tą pastebėjo.
„Mama paskambino šeimos gydytojai ir ši sutiko priimti skubos tvarka poliklinikoje. Mačiau dėdę besiruošiant pas daktarę, skutosi barzdą, beveik nekalbėjo, atrodė prastai“, – prisimena dukterėčia.
Nepamena pasirašiusi
Mieste esančią rajono polikliniką ligonis su seserimi ir juos pavėžėjusiu kaimynu pasiekė tą pačią dieną po pietų. Vos jiems įėjus į polikliniką, A. Grigonis netrukus susmuko ir mirė.
„Dėdė mirė poliklinikos koridoriuje ant kėdžių, čia jį buvo palikusi palaukti mama, nuėjusi į registratūrą medicinos kortelės. Grįžusi ji puolė šauktis pagalbos, bet ką beatgaivinsi“, – pasakojo L. Kairytė.
Miręs vyras tuoj pat buvo nuvežtas į artimiausią kabinetą. Poliklinika pasirūpino jo nugabenimu į morgą, atlikta ekspertizė mirties priežasčiai nustatyti. Pasak L. Kairytės, ekspertai nustatė, kad vyras mirė dėl plaučių nepakankamumo ir pneumonijos.
„Iš pradžių galvojau rašyti skundą dėl medikų darbo. Poliklinikos aš niekuo nekaltinu, bet greitosios tarnybai reikia daugiau atsakingumo, kad kitiems žmonėms netektų taip kentėti. Greitosios medikų elgesys su mūsų šeima tikrai šokiravo, bet emocijoms aprimus, galvoju, kad mamai ir taip sunku po netekties, ji garbingo amžiaus, o ir dėdės gal toks likimas“, – svarsto Lina.
Visgi po artimuosius pasiekusių paskutinių žinių ji nusiteikusi drąsiau pasiaiškinti mirtimi pasibaigusią situaciją.
A. Grigonio artimieji sužinojo, kad Panevėžio rajono poliklinika pradėjo tyrimą dėl šio atvejo. Poliklinikos atstovai tikina, jog yra L. Kairytės motinos parašu patvirtintas oficialus atsisakymas važiuoti su greitosios ekipažu į ligoninę.
„Visiška nesąmonė, kad mama pasirašė atsisakymą vežti sunkiai sergantį žmogų su greitąja. Kad kažką pasirašinėtų į namus atvykusiems medikams, ji tikrai neatsimena. Juk pati jų maldavo vežti brolį, o ir šis, netikiu, kad būtų spyriojęsis – nebent suburbėjo ką nors, kaip ir visi sergantys vyrai. Kai pati jį mačiau prieš kaimynui išvežant į polikliniką, tikrai nepriešgyniavo, ruošėsi kelionei“, – tvirtina L. Kairytė.
Jos motina prisiminė, kad krūvas dokumentų pasirašinėjo tik mirus artimajam pačioje poliklinikoje.
Panevėžio rajono greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai nebe pirmą kartą sunegalavusį A. Grigonį paliko namuose. Kokie tokio paties sprendimo argumentai buvo žiemą, dukterėčia nebepamena. Ji pati tuomet vežė giminaitį pas medikus. Dabar L. Kairytė augina mažą vaiką ir savo dėdei kurį laiką dažnai padėti nebegalėdavo.
Ėmėsi tyrimo
Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos direktorė Neringa Šinkūnienė informavo, kad dėl A. Grigonio situacijos įstaigoje sudaryta komisija ir pradėtas tyrimas. Šiuo metu direktorė laukia ir ekspertizės dėl mirties priežasties išvadų.
Įstaigos direktorė užsimena, kad Miežiškių gyventoją pražudė gal net ne plaučių uždegimas (pneumonija). Šis vyras esą sirgo tuberkulioze, turėjo sveikatai pakenkusią priklausomybę nuo alkoholio ir galėjo sirgti širdies ligomis. Pastarasis negalavimas, direktorės nuomone, greičiausiai ir nulėmė mirtį.
Rajono greitosios medikai, N. Šinkūnienės žiniomis, padarė viską, ką galėjo.
„Greitoji nevežė ligonio, nes pats atsisakė. Yra raštiškas dokumentas su jo sesers parašu. Gal viešumoje teigiama kitaip, bet mes jau nebekariausime, tiesiog vykdomas tyrimas ir bus atsakymas“, – pabrėžė poliklinikos vadovė.
Anot jos, greitosios darbuotojai, nuvykę pas A. Grigonį į Miežiškius, tikrai matė, kad jam būtina skubi pagalba ir reikia vežti į ligoninę.
A. Grigonį gydžiusi šeimos gydytoja, pasak N. Šinkūnienės, taip pat nebegalėjo niekuo padėti – kai ji rado savo pacientą poliklinikos koridoriuje, jis jau dešimt minučių buvo miręs. Net ir defibriliatoriumi gaivinti buvo per vėlu.
„Sumaišties šis įvykis tikrai įnešė, bet mes jau įpratę būti puolami“, – „Sekundei“ kalbėjo N. Šinkūnienė.
Per metus šioje poliklinikoje, pasak direktorės, atliekami bent 3–4 tyrimai dėl pacientų skundų.
Medikai nustos bijoti
N. Šinkūnienė viliasi, kad netrukus situacija medicinoje šiek tiek pasikeis ir medikai nustos bijoti.
Seimas priėmė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, pagal kurias nuo kitų metų žalą gydymo įstaigų pacientams atlygins specialus fondas.
Nukentėjusiems žmonėms nebereikės tiek daug įrodinėti patirtos žalos, išmokas jie gaus greičiau, nereikės vargti teismuose. Atlyginant paciento sveikatai padarytą žalą, nebus vertinama specialisto ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos kaltė.
Žala paciento sveikatai bus atlyginama iš sąskaitos, kurioje bus kaupiamos sveikatos priežiūros įstaigų įmokos. Jos nesikeis, nepriklausomai nuo to, ar gydymo įstaiga daug padarė klaidų, ar mažai.
Gydytojams taip pat nereikės asmeniškai savo darbovietei atlyginti pacientui išmokėtos kompensacijos, jei jis klaidą padarė nepiktavališkai.
Šiuo metu žala pacientui atlyginama tik nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltę.