Didžioji dalis žmonių sunkiai išgyvena karantiną
Moteris Delfi diena laidoje pasakoja, kad žmonės, kuriuos lanko savanoriai, jaučiasi labai įvairiai, tačiau didžiajai daliai žmonių šis laikas yra labai sunkiai pakeliamas.
„Žmonės jaučiasi labai įvairiai. Lankome nei daug, nei mažai – apie šimtą žmonių. Vieni pakelia šią situaciją ganėtinai normaliai, o kitiems tai yra tikrai didelis iššūkis. Tokių, kuriems tai yra iššūkis, yra didesnė dalis. Ta didžioji dalis mūsų gyvenimo dabar keliasi į internetą, turime senjorų Kaune, kur dalis žmonių skaitmenine prasme yra išsilavinę, žinoma, yra didelė dalis ir tų žmonių, kurie labai sudėtingai su tuo susitvarko. Turime žmonių, kuriuos lankome, kuriems maistas į namus nėra naujiena. Jiems tik sunku tai, kad negali užsisakyti ir gauti maisto tada, kai to nori, bet didesnei daliai gyvas santykis yra pirmoje vietoje. Ta socialinė distancija yra labai sunkiai pakeliama“, – sako J.Matikovienė.
Tai, ką tenka išgirsti, anot pašnekovės, dažnai būna labai skaudu.
„Sako tai, ką yra labai sunku girdėti. Sako: „man šiuo metu pagalbos nereikia, bet ačiū, kad tu atėjai, aš esu ramesnė, kad manęs neras ilgą laiką gulinčios ir numirusios. Čia yra replika, kurią praėjusią savaitę pasakė viena moteris, kurią mes lankome. Socialinis vienišumas kerta labai smarkiai. Labai liūdna, bet tie žmonės, kuriuos mes lankome, jie nuolat jaučiasi izoliuoti ir nereikalingi. Tai yra vyresnio amžiaus žmonės. Mes labai dažnai girdime kalbų, svarstymų, ar verta investuoti į tuos žmones, o galbūt jie yra finansinė našta valstybei. O ir epidemiologinė situacija, kurią turime dabar, labai aiškiai įveda tam tikrą takoskyrą tarp vyresnų žmonių, kurie yra rizikos grupėje, ir visi kiti, kurie nėra rizikos grupėje. Tada mums visiems kyla labai daug moralinių klausimų, ar mes vis tik susijungiame ir padedame visiems, ne vien esantiems rizikos grupėje, o kitus tiesiog eliminuojame“, – sako pašnekovė.
„Yra ir tokių, kurie sako: koks čia tas gyvenimas – ir mirti negaila. Situacija yra liūdna, bet taip yra“, – pridūrė ji.
Vyresni žmonės tarsi stigmatizuojami
Pasiteravus, ar dabartinė situacija nesustiprins vyresnių žmonių stigmatizacijos, pašnekovė tikino, kad mes patys turime išsiaiškinti, kokie moraliniai klausimai mums patys svarbiausi.
„Ši situacija kelia mūsų žmogiškumo klausimus visose įmanomose srityse. Šiandien keliame klausimus, ar turime visi izoliuotis, jeigu virusas yra pavojingas tik vyresnio amžiaus žmonėms. Virusas ir gamta yra tokie dalykai, kurie juokauja visais įmanomais būdais, gal po penkerių metų turėsime situaciją, kai tik šviesiaplaukiai žmonės kels grėsmę ir jie bus viruso nešiotojai. Gal kažkada grėsmę kels tie, kurie yra žalių akių. Šioje vietoje mes arba susiimame ir padedame visiems, nes kiekvienas yra svarbu, o baisumas yra tas, kaip sako psichologai, kiekvienai situacijai pasibaigus, dienos pabaigoje mes kiekvienas asmeniškai stovime prieš veidrodį ir žiūrime, ar galime pažiūrėti sau į akis, ar pasidaro šiek tiek nepatogu“, – sako ji.
Pašnekovė pasakoja, kad yra ir malonių pavyzdžių, kai kaimynai padeda sunkiau gyvenantiems vienišiems žmonėms, kuriems patiems būtų sunku nueiti į parduotuvę ir aprūpinti save būtiniausiomis prekėmis.
„Yra žmonių, kuriems galbūt nebuvo įdomu, kaip ta kaimynė ar kaimynas gyvena, bet staiga karantino metu pasibeldžia į duris ir klausia, galbūt reikia pagalbos. Mes girdime nemažai pasakymų, kad mums, savanoriams, geriau neiti, nes tie žmonės turi pagalbos iš kaimynų. Šioje vietoje jaučiame pastiprinimą, nes žmonėms nėra vis vien, kaip gyvena vyresnis kaimynas, jie pasibeldžia ir paklausia, ar reikalinga pagalba“, – pasakojo moteris.
Žmogiško kontakto trūkumas
Paklausus, koks šiandien tokių vienišų žmonių didžiausias poreikis, pašnekovė įvardijo būtent žmogišką kontaktą.
„Svarbiausia – kontaktas. Tada jau būna visi gyvybiški poreikiai: maistas, vaistai, bet pirmoje vietoje vis tiek kontaktas. Vis tik dalis paslaugų, kurias mes teikiame, yra iš socialinio vienišumo. Du kartus į metus darome praktinio gerumo dieną, kai ateina daug jaunimo ir tą dieną aplankome labai daug vyresnio amžiaus žmonių. Paprašome jaunimo padėti tiems vyresniems žmonėms pasiruošti šventėms, nes tas akcijas darome dažniausiai prieš Kalėdas arba Velykas. Pagalba būna labai įvairi: nuo kambarių išvalymo, kilimų išpurtymo, dulkių nuvalymo. Būna taip, kad žmonės jau laukia mūsų ir būna susitvarkę, pasiruošę sausainių, ir laukia mūsų, kad galėtų tiesiog pakalbėti“, – sakė pašnekovė.