Sunkmečiu taupoma ir mirusiųjų sąskaita

Sunkmečiu žmonės renkasi ne tik pigesnį maistą, rūbus, taupo pramogoms, bet ir atsisako prabangių ritualinių paslaugų. Skirtingai nei kitose verslo šakose, laidojimo paslaugas teikiantys verslininkai nejaučia tik klientų sumažėjimo. „Kiekvienam ateina savas laikas”, - DELFI sakė Panevėžyje veikiančios įmonės „Veliona” direktorius Mindaugas Krivickas.

Jo teigimu, prabangos paslaugos laidojimo versle dabar yra pietūs, gražesnis paminklas ar net mirusiojo portretas. Visoms kitoms, neišvengiamoms laidojimo paslaugoms krizė įtakos neturi.

„Nepasakyčiau, kad kažkokie pokyčiai labai jaustųsi. Tik žmonės dabar renkasi pigesnes paslaugas. Nesidera. Pagal paprotį, tai apsunkintų mirusiojo dalią“, - sakė M. Krivickas.

Jo žodžius patvirtino Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos prezidentas Vitalijus Gasperovičius. „Žmonės renkasi pigesnį produktą, kaip ir visur. Tenka mažinti kainas“, - sakė jis.

Laidotuvės, priklausomai nuo vietos, šiuo metu gali kainuoti nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. litų.

Mirus žmogui, jo laidotuvėms valstybė skiria vienkartinę 1040 litų pašalpą bei išmoka dviejų arba trijų mėnesių pensijas.

Sunkmečiu mirusiųjų artimieji rečiau renkasi brangius ąžuolinius karstus. Populiariausi – paprasti mediniai, kainuojantys apie 500 litų.

„Karstų pardavimų skaičius sumažėjęs nežymiai, tačiau smarkiai nukrito produktų kainos. Gaminame ir ąžuolinius karstus, bet kad jų niekam nereikia. Populiariausias paprastas medis arba net medžio plokštės“, - DELFI aiškino Alytaus rajone įsikūrusios karstų gamybos įmonės „Kopainė“ direktorius Alfonsas Tribandis.

Jo manymu, karstų gamintojai ir didmenininkai krizę jaučia labiau, nei laidojimo paslaugų verslo atstovai. Be to, sunkmečiu esą padaugėjo vadinamųjų „garažinių“ meistrų, kurie, anot įmonės vadovo, karstus kala kaip papuola.