Ministerija gina sau pavaldžią instituciją
Pirmadienį Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje buvo galima surasti štai tokį pranešimą spaudai: „Valstybinė miškų tarnyba (VMT), kaip sako jos direktorius Paulius Zolubas, net ir labai norėdama negalėtų pakeisti žemės paskirties. Pavyzdžiui, kad miško žemė staiga taptų nebe mišku. Tačiau tokią VMT „nuodėmę“ sugebėjo atrasti viešojoje erdvėje prieš kelias dienas pasirodžiusios publikacijos autorius. Jo tvirtinimu, prabangaus sostinės Gulbinų kvartalo gyventojams VMT yra suteikusi išskirtinę malonę ir dėl jų interesų pakeitusi miško žemės paskirtį.
Tačiau VMT, Pauliaus Zolubo žodžiais, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, nėra priėmusi, negali priimti ir nepriima sprendimų dėl žemės sklypų formavimo, pertvarkymo ar žemės paskirties nustatymo ar keitimo. Apie tai Gulbinų kvartalo tema besidomintiems žurnalistams VMT pateikė išsamią informaciją, tačiau į ją nekreipta dėmesio. Todėl neteisingomis interpretacijomis klaidinama visuomenė.“
Miškas staiga dingo
Vis dėlto atliekant DELFI tyrimą išsiaiškinta, kad įvairiuose žemėlapiuose dalis žemės, patenkančios į Gulbinų kvartalą, buvo žymima kaip miškas. Tačiau po Valstybinės miškų tarnybos įsikišimo ir padarytų korekcijų, miško žymėjimai staiga dingo.
DELFI jau rašė, kad miškas šalia Gulbino ežero tapo tikra rakštimi verslininkams, kurie čia pat, parko rekreacinėje teritorijoje, įkūrė gyvenamųjų namų kvartalą. Prie pat ežero visai neseniai buvo pastatyta didelė pirtis. Ežero pakrantės apsaugos juostoje jos neturėtų būti. Tačiau apsukrių verslininkų Saugomų teritorijų įstatyme numatyti apribojimai nesustabdė. Jau anksčiau jie pirštu bakstelėjo į Nekilnojamojo turto registrą, kuriame matyti, kad 1976 metais toje vietoje pastatyta pirtis. Tuo metu ji priklausė buvusiai pionierių stovyklai.
Po DELFI tyrimų paaiškėjo, kad pirtis rekonstruojama valstybinės reikšmės miške, kur statybos yra draudžiamos. Taip pat buvo nustatyta, kad tam tikrose kvartalo vietose aptverta miško žemė. Tai pagal Miškų įstatymą daryti draudžiama.
Tuomet aplinkos ministro pareigas ėjęs Kęstutis Trečiokas įpareigojo Valstybinės miškų tarnybos vadovus imtis veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti. Tačiau tuometinio aplinkos ministro kadencijai einant į pabaigą prasidėjo įdomūs dalykai. Užuot ieškojusi būdų, kaip pašalinti pažeidimus miške, Valstybinė miškų tarnyba rado kitą sprendimą. Buvo padaryta korekcija dokumentuose ir taip pakeista žemės paskirtis. Miškas tapo nebe mišku. Tai reiškia tik viena – tvora ir pirtis tapo legaliais statiniais, o Vilniaus gyventojams užgeso paskutinė viltis kada nors patekti į parko rekreacinę teritoriją, kur jie turi teisę lankytis.
Aplinkos ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad į Valstybinės miškų tarnybos pateiktą oficialią informaciją žurnalistai nekreipia dėmesio. Tačiau tai netiesa, nes DELFI ankstesniame savo tyrime pateikė išsamią direktoriaus pavaduotojo Alberto Kasperavičiaus komentarą.
Tuomet jis žurnalistinį tyrimą atliekančiam žurnalistui sakė, kad tokiu būdu buvo ištaisyta miškų inventorizacijos klaida.
Tačiau DELFI gauti dokumentai įrodo, kad anksčiau šią teritoriją prižiūrėję miškininkai neturėjo planų keisti žemės paskirties. Juo labiau kad toje teritorijoje – tikrų tikriausias miškas.
„Miškų valstybės kadastro duomenys buvo patikslinti pagal Kadastro duomenų teikėjo VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2016-10-24 raštu Nr. S-854 pateiktą dokumentaciją, suderintą su Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus specialistais. (…) Nurodytu atveju Kadastro duomenys buvo pakeisti ištaisius miškų inventorizacijos klaidą, kurią nustatė miškų inventorizacijos vykdytojas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Žemės sklypo paskirtis „Kita“, ji Valstybinės miškų tarnybos veiksmais nebuvo keičiama. Kadastro duomenys buvo patikslinti 2016-12-22. Pagrindas Kadastro duomenims keisti – Valstybinės miškų tarnybos 2016-12-21 sprendimas Nr. S-1612-43 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, – tikino A. Kasperavičius.
Tuomet direktoriaus pavaduotojas paaiškino, kaip įsivėlė jo įvardyta klaida. Kartu jis nesutiko, kad teritorijoje augantys seni medžiai yra miško požymis. A. Kasperavičiaus teigimu, tai ne kas kita, kaip želdiniai: „Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato naujų miško žemės plotų inventorizavimo „Kitos“ paskirties žemės sklypuose galimybės. T. y. priimant sprendimus vertinama, kada medžiais apaugęs plotas inventorizuotas mišku – jei medžiais apaugęs plotas inventorizuotas mišku po konkretaus žemės sklypo suformavimo ar pakeitimo į „Kitą“ paskirtį, tai laikytina miškų inventorizacijos klaida, ir klaidingi duomenys turi būti ištaisyti (šiuo atveju medžiai laikytini želdiniais). VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto duomenimis, miškas žemės sklype nebuvo (ir neturėjo būti) inventorizuojamas dėl to, kad žemės sklypo paskirtis – „Kita“.
Institucijų paaiškinimai nesutampa
Nors A. Kasperavičius anksčiau sakė, kad Valstybinė miškų tarnyba tik suderino sprendimą pakeisti žemės paskirtį, VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto direktorius Alfredas Galaunė DELFI tada informavo, kad į institutą kreipėsi būtent A. Kasperavičiaus atstovaujama institucija. „Į Valstybinę miškų tarnybą kreipėsi žemės sklypo valdytojas ir paprašė ištaisyti valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidas. Valstybinė miškų tarnyba paprašė Valstybinio miškotvarkos instituto paaiškinti miškų inventorizacijos aplinkybes nurodytoje vietoje. Įvertinus inventorizacijos duomenų netikslumus, buvo parengti ir pateikti dokumentai dėl jų pataisymo“, – laiške redakcijai rašė A. Galaunė.
Kokiu pagrindu Valstybinė miškų tarnyba (ketinant keisti žemės paskirtį) kreipėsi į VĮ Miškotvarkos institutą, taip ir lieka neaišku. Nors A. Galaunė sakė, kad į Valstybinę miškų tarnybą kreipėsi žemės sklypo valdytojas, tačiau šis sakė to nedaręs. Vilniaus miškų urėdijos žemėtvarkos inžinierė Milena Matulevičienė teigė, kad valstybinį mišką šalia Gulbino ežero valdo ne urėdija, o Nacionalinė žemės tarnyba. Jos teigimu, urėdija nesikreipė su prašymu keisti žemės paskirtį.
Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Aušrinė Lisauskienė taip pat aiškino, kad jos atstovaujama tarnyba nesikreipė į Valstybinę miškų tarnybą ir neprašė keisti žemės paskirties.
„Pranešame, kad tarp žemės sklypo, esančio adresu Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilnius, ir ežero nėra suformuoto žemės sklypo. Pagal Valstybinės miškų tarnybos kadastro duomenis ten yra miškų ūkio paskirties žemė. Dėl žemės sklypo pagrindinės paskirties keitimo NŽT nesikreipė į jūsų minėtas tarnybas, nes nėra suformuoto daikto (žemės sklypo), kurio pagrindinę paskirtį turėtume keisti. Be to, kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos kadastro duomenų, šioje teritorijoje auga medžiai, todėl ir suformavus žemės sklypą šioje teritorijoje, žemės sklypo pagrindinė paskirtis būtų ne „Kita“, o miškų ūkio“, – teigė A. Lisauskienė.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė taip pat teigė, kad savivaldybė neturėjo prašymo keisti žemės paskirtį ir dėl to į Valstybinę miškų tarnybą nesikreipė.
Tuomet Valstybinės miškų tarnybos sprendimą kritiškai įvertino geodezijos ir miškotvarkos specialistas. Visą tekstą su jo komentaru galite rasti čia.
DELFI susisiekus su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir paklausus, ar matė ministerijos išplatintą pranešimą, jis teigė, kad Viešųjų ryšių skyrius jį išplatino be jo žinios ir jis pranešimą skaitantis pirmą kartą.
Ministras, paklaustas, kaip vertina pranešimo turinį, sakė nepritariantis tam, kad dėl publikacijos žurnalistai būtų kaltinami neobjektyvumu. Tačiau jis nemato nieko blogo, kad miškas žemėlapiuose staiga dingo. Esą taip buvo ištaisyta miškų inventorizacijos klaida.
„Tiems teiginiams, kad DELFI šmeižia, aš nepritariu. Situacija, kurią aš matau, yra dėl automatinio inventorizavimo. Kai inventorizuojami miškai automatiniu būdu iš ortofoto, nesąmonių būna. Šitoj vietoj aš suprantu, kad tos nesąmonės dėl neatitikimo atstatymas – kaip turi būti. Tai nieko blogo nematau. Negalima kaltinti žurnalistų. Situacija yra nevienareikšmė. Jeigu žurnalistas pamatė, kad ribos nesutapo miškų kadastre. (…) Ne žurnalistas turi žinoti, kaip inventorizavimas vyksta ir kodėl nebuvo patikslinta vietoj tos ribos. Aš neimčiau ir nekaltinčiau žurnalistų. Labiau reikia aiškinti, kodėl taip atsitinka. Tokių neatitikimų yra. Juos reikia pripažinti ir taisyti. Šita konkreti situacija kilusi iš to, kad paima iš ortofotų nuotraukų duomenis, suinventorizuoja miškus pati sistema. Ji nežiūri, kur yra sklypo ribos, nepatikrino, kur realiai yra tvora. Aišku, kad ten kažkuri miško dalis buvo įlindusi į žymųjį Gulbinų kvartalą“, - aiškino K. Navickas.
Pasidomėjus, ar jam neatrodo įtartina, kad pakeitimai padaryti tik tada, kai DELFI išaiškino, kad tvora stovi miško žemėje, K. Navickas sakė, kad jam tai įtarimų nekelia.
„Neatrodo įtartina, nes žemės paskirtis nebuvo paskirta. Jau prasideda teisiniai niuansai. Inventorizuojant nueita lengviausiu keliu – inventorizuota pagal miško apžėlimą ir nevertino sklypo ribų, ar yra tvora. Žemės paskirtis pagal sklypo kadastrą visą laiką buvo „Kita“ – ne miško žemė. Valstybinė miškų tarnyba pripažindama klaidą atstatė taip, kaip turi būti. Blogai, kad apskritai tokios klaidos pasitaiko. Kitas dalykas – tai turėjo anksčiau būti pamatyta ir tam nereikėtų straipsnio, kad tas klaidas taisyti. Klaidų būna“, - sakė aplinkos ministras.
Premjeras Saulius Skvernelis po DELFI tyrimo kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas detaliai išsiaiškinti, ar statybos Verkių regioniniame parke nepažeidė galiojančių teisės aktų. Taip pat, ar priežiūros institucijos tinkamai atliko savo darbą.
Apie tai priminus ministrui, jis sakė, kad tyrimui pradėti nebuvo pagrindo: „Tyrimo kol kas nematome pagrindo pradėti. Turime rasti būdą, kad tokias klaidas išgaudyti be straipsnio.“
Taip pat priminus, kad statybos leidimai parko rekreacinėje zonoje išduoti nameliams, kuriuos galėtų išsinuomoti poilsiui visi norintys, tačiau realybėje šiuo metu situacija visai kita, K. Navickas sakė nežinantys, ar ten iš viso stovi namai. „Ar nameliai yra, ar ne – negaliu komentuoti“, - aiškino ministras. Tiesa, jis pridėjo, kad parko rekreacinėje zonoje gali stovėti tik viešam lankymui skirti statiniai.