Tačiau net dabar, kai jau paaiškėjo skandalingos aplinkybės, nužudytosios artimieji įsitikinę, kad taip ir iki galo nėra išaiškinta, kas tą tragišką užpraėjusių metų spalio 30-osios vakarą įvyko viename sostinės Vilkpėdės gatvės daugiabučių, – nužudytosios šeima mano, jog kaltę dėl gyvybės atėmimo prisiėmęs nusikaltėlis galėjo veikti ne vienas.
Šis asmuo, kurį dabar prokurorai kaltina tyčiniu nužudymu iš savanaudiškų paskatų bei siekiant nuslėpti kitus prieš nukentėjusiąją padarytus nusikaltimus, – nuolatinis įkalinimo įstaigų klientas Rolandas Kazakevičius. 47 metų vyras išgarsėjo šių metų gegužę, kai su kitu kaliniu, išpjovę lango apsaugines grotas ir peršokę tvorą, pabėgo iš Pravieniškių pataisos namų. Dėl to net laikinai buvo nušalinta pataisos namų vadovybė.
Šiuo metu R. Kazakevičius yra suimtas, jo atžvilgiu yra nagrinėjama ir dar kita byla, o kartu su juo į kaltinamųjų suolą sėdo ir Kuršėnuose gyvenanti netrukus 54 metų gimtadienį švęsianti Janina Alčauskienė. Neįtikėtina, bet, kaip prisipažino moteris, jos vaikai dirba policijoje, o apie motinos klystkelius su kaliniu nieko nežinojo.
„Aš neabejoju, kad ir aš būčiau nužudyta“, – šiandien ašaras lieja J. Alčauskienė. Dėl per pažinčių skelbimus su kaliniu užsimezgusios draugystės moteris ne tik įklimpo į didžiules skolas, bet ir buvo nuteista, o patirtas psichologines traumas gydosi iki šiol.
„Aš dabar taip gailiuosi, kad galėčiau ir numirti – per savo gyvenimą nesu nieko nuskriaudusi, o dabar tiek žmonių įskaudinau, žinau, jog man jau niekas nebepadės“, – kalbėjo sukčiavimu ir svetimo paso pagrobimu bei panaudojimu kaltinama kuršėniškė.
„Man šiurpas sukyla matant iš esmės aukos ašaras kiek įmanoma siekiant sumenkinti savo vaidmenį, meluoti ir teismui nesakyti tiesos, nepripažinti labai reikšmingų faktų, tokiu būdu išvengiant atsakomybės dėl daug pavojingesnių nusikaltimų“, – Delfi.lt sakė T. Januškevičius.
Pasak jo, ši dabar jau skandalinga byla atkleidžia teisėsaugos neprofesionalumą, neveiklumą bei paviršutiniškumą: „Neabejotina, jog nemažai žmogžudysčių lieka neišaiškinta, netgi nepradedami tyrimai dėl nužudymo, kadangi teisėsauga apsiriboja tik mirties priežasties nustatymu ir lengvai apkvailinama savižudybės imitacijomis.“
Taip buvo ir 2019 m. lapkritį, kai praėjus beveik savaitei po nužudymo, savo namuose buvo rastas esą iš gyvenimo pasitraukusios moters kūnas. Policija iš karto po įvykio pradėjo tyrimą dėl mirties priežasties nustatymo – tyrėjai neabejojo, kad po skyrybų viena gyvenusi moteris nusižudė. Tuo metu Vokietijoje gyvenanti jos dukra aiškino, jog nuo pat pradžių buvo akivaizdu, kad jos motina tapo nužudymo auka, siekiant nuslėpti turtinio pobūdžio nusikaltimus, nes iš namų buvo dingęs vertingas turtas.
Be to, ji pažymėjo, kad jos mamos butas buvo užrakintas, tačiau atrakintos terasos durys, o buto raktai taip ir nebuvo surasti. Maža to, po nužudymo iš nužudytajai priklausančios banko kortelės buvo nuimta daugiau kaip 500 eurų, o bankomate esančios vaizdo kameros užfiksavo, kaip pinigus nuėmė vyras. Šis vyras, kaip vėliau paaiškėjo, buvo R. Kazakevičius.
Bet pareigūnai pinigų pasisavinimo nesiejo su moters mirtimi, nors dukra ir aiškino, kad maždaug prieš dvi savaites jos motina buvo susipažinusi su vyriškiu (kaip vėliau paaiškėjo, R. Kazakevičiumi), o ant jos kaklo rasta smaugvirvė buvo sportinio džemperio virvelė, nors moteris tokių drabužių neturėjo.
Teisėsaugos pareigūnai tuomet į „savižudybę“ pažvelgė jau iš kitos pusės – kadangi nuo įvykio buvo praėję metai, daugybės įkalčių taip ir nepavyko surinkti, tačiau nukentėjusiosios šeimai atstovaujantis advokatas T. Januškevičius neabejoja, kad R. Kazakevičiaus kaltę vis tiek pavyks įrodyti, nors jis dabar, kai Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, pareiškė, jog jam pateiktų kaltinimų nepripažįsta. Tiesa, savo pozicijos vyras kol kas nepanoro išsakyti.
Tuo metu prokurorai teigia, kad dar prieš nužudymą R. Kazakevičius įkalbėjo savo bendrininkę J. Alčauskienę apsilankyti nužudytosios namuose – esą moteris ketino parduoti savo automobilį, kurį J. Alčauskienė ir turėjo nupirkti. Spalio 25 d. įvykusio vizito metu J. Alčauskienė pagrobė buto šeimininkei priklausantį pasą, pasirašė automobilio pirkimo dokumentus, nors jo net neketino pirkti. Tą patį vakarą J. Alčauskienė su R. Kazakevičiumi nuvyko į „Topo centrą“, kur moteris pateikė svetimą dokumentą ir lizingo būdu įgijo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“.
Kitą dieną moteris dar kartą panaudojo nužudytajai priklausantį pasą Klaipėdoje, kur įgijo dar vieną telefoną ir nešiojamą kompiuterį „Macbook Pro“.
O spalio 30 d. R. Kazakevičius ir J. Alčauskienė vėl atvažiavo į Vilnių – išsinuomojo butą, kuriame, ko gero, iš pradžių ir buvo planuota nužudyti pasiturinčią moterį. Bet aplinkybėms pasikeitus, įtariama, R. Kazakevičius moterį nužudė jos namuose, inscenizuodamas savižudybę – teigiama, kad grasindamas ginklu jis buto šeimininkei lipnia juosta surišo rankas, kojas, užklijavo burną. Iš moters sužinojęs jai priklausančios banko mokėjimo kortelės PIN kodą, nusikaltėlis, įtariama, moterį pasmaugė, nuo rankų, kojų ir lūpų nuklijavo lipnią juostą, o išeidamas iš namų pagrobė įvairių auksinių papuošalų ir kitų vertingų daiktų. O po šio nusikaltimo nuvažiavo į Stoties rajone esantį bankomatą ir išgrynino 530 eurų. Tą patį vakarą jis su J. Alčauskiene išvažiavo į namus, nors tą vakarą specialiai butą buvo išsinuomoję dviem paroms.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukta moteris teisme liejo ašaras – ji tikino, kad niekada gyvenime net nebūtų pagalvojusi, jog susidės su kaliniu, o šis ja manipuliuos ir privers daryti tokius dalykus.
J. Alčauskienė sakė, kad su R. Kazakevičiumi susipažino internete radusi skelbimą, kurį paskelbęs vyras ieškojo rimtų santykių. Moteris jau penkiolika metų buvo vieniša, todėl pradėjusi bendrauti su skelbimo autoriumi patikėjo jo sekamomis pasakomis: „Jis sakė, kad yra įkalinimo įstaigoje, jam nedaug liko kalėti, aiškino, jog nėra koks nors pavojingas nusikaltėlis, esą sėdo tik dėl to, jog kontrabanda vežė paveikslus. Patikėjau juo, o paskui jis pradėjo manęs prašyti pinigų.“
Moteris tikino, kad net pati nepastebėjo, kaip tapo priklausoma nuo kalinio – ne kartą jam siuntė pinigus, nors jie tiesiogiai jo ir nepasiekdavo, pinigines perlaidas reikėdavo atlikti merginos, vardu Reda, vardu.
„Taip pervedžiau ne vieną tūkstantį eurų“, – J. Alčauskienė teigė, kad kalinys sugebėjo ją įtikinti, jog jam esą priklauso du butai, jis banko sąskaitoje turi daug pinigų, nors iš tikrųjų gyveno darydamas nusikaltimus.
Kai 2019 m. rugpjūtį R. Kazakevičius iš Vilniaus pataisos namų buvo paleistas į laisvę, vyras ir toliau iš moters prašė pinigų – esą kartą net pateikė dokumentus, jog buvo subadytas ir jam planuojama išmokėti didžiulę kompensaciją, todėl jis skolinamus pinigus sugrąžins.
„Jis net norėjo mano butą užstatyti, per metus jis iš manęs išviliojo 33 tūkst. eurų, liepė lizingu imti telefonus, sakė, jog jis pats mokės įmokas, – kalbėjo moteris. – Mano vaikai dirba policijoje, bet jiems nieko apie R. Kazakevičių nepasakojau, bet jis apie mano vaikus žinojo, net manęs prašė vaikų tarnybinę policijos uniformą paskolinti jo nusikaltimams daryti.“
„Aš galiu sakyti, kad buvau geros širdies, bet taip sakydama aš savęs neginu – dabar esu niekas, esu šiukšlė, – teismo salėje ašaras liejo J. Alčauskienė. – Kai R. Kazakevičius grįžo iš kalėjimo, iš karto su juo nesusitikome, bet jis vis tiek vėl ėmė manęs prašyti pinigų, nors aš jau norėjau nutraukti santykius ir jo atsikratyti, net jam SMS žinutę buvau parašiusi, sakiau, atstok. Bet jis moka labai gerai kalbėti, mane paveikdavo ir aš įklimpau – jis viską iš manęs atėmė, net automobilį norėjo užstatyti, bet nepavyko. Aš buvau visiškai sužlugdyta, jo žinutės ir skambučiai mane nutrenkdavo kaip elektra – jis pasakydavo, kad sėsk į automobilį ir važiuok, tu tokiu ir tokiu laiku turi būti, siųsk pinigus. O aš visus jo nurodymus vykdžiau. Jis net buvo grasinęs, kad apie mane paskelbs feisbuke – kad esu tokia ir tokia, dėl to susirado mano draugus, darbovietę...“
Moteris įsitikinusi, kad R. Kazakevičius ja naudojosi: „Jis matė, kad esu visiškai palūžusi, per jį viską praradau, bet juk aš tiek žmonių įskaudinau – dėl to net nenorėjau gyventi. Tai yra baisiausia, ką galėjau patirti, aš per savo 50 metų nieko neįskaudinau, o dabar...“
J. Alčauskienė sakė, kad R. Kazakevičiui ji ne tik atidavė visą savo turtą, liko skolinga įvairioms bendrovėms, bet ir jo nurodymu išsimokėtinai pirko brangiausius mobiliojo ryšio telefonus.
„Jis šaukė, kad aš darysiu taip, kaip jis pasakys – jis mane padarė priklausomu nuo jo“, – aiškino moteris.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukta kuršėniškė sakė, kad apie R. Kazakevičiaus, įtariama, įvykdytą nužudymą nieko nežinojo, esą pirmą kartą apie tai išgirdo Šiaulių apygardos teisme, kai buvo nagrinėjama porai iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo.
„Posėdžio metu jis ėmė šaukti, kad aš esu įtariama nužudymu, net ėmė vardyti Baudžiamojo kodekso straipsnius, – ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo J. Alčauskienė. – Aš pasakiau, kad nieko nežinau ir nieko nežudžiau. O kai jis sėdėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, man skambino ir grasino, kad man keršys, nors nežinau už ką, jis liepė atsiimti pareiškimą dėl skolų, o kartą atsiuntė žinutę, klausdamas, ar aš jam mokėsiu už tylėjimą.“
Nors ir nėra įtariama sunkiausiu nusikaltimu, tačiau J. Alčauskienė prasitarė, jog R. Kazakevičius jai buvo užsiminęs, kad planuoja nužudyti pasiturinčiai gyvenančią moterį Vilniuje. Pirmą kartą kuršėniškė ją pamatė, kai R. Kazakevičiaus nurodymu atvyko į jos namus sostinės Vilkpėdės g.
„Jis man paskambino ir pasakė, kad važiuosime į Vilnių, – teisme kalbėjo J. Alčauskienė. – Paklausiau, ko mes ten važiuosime, bet jis niekada į mano klausimus neatsakinėdavo, sakė, kad pakeliui papasakos. Bet važiuojant nieko nesakė, tik prie Vilniaus prasitarė, jog susipažino su moterimi, kuri nori parduoti savo automobilį, o paskui nusipirkti naują. Jis sakė, kad mane pristatys kaip pirkėją, o aš namuose turėsiu paimti jai priklausantį pasą.“
Bet į susitikimą su pasiturinčiai gyvenusia moterimi R. Kazakevičius nėjo – nusiuntė vieną J. Alčauskienę.
„Ta moteris buvo maloni, net arbata mane pavaišino“, – kaltinamoji prisipažino, kad pasirašė buto šeimininkei priklausančio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, o kadangi „Škodos Fabia“ net neplanavo pirkti, dokumentuose nurodė išgalvotus asmens duomenis. Pasą ji pagrobė tuomet, kai buto šeimininkė nusileido prie laiptinės durų įsileisti R. Kazakevičių, nors šis prie namo taip ir nepasirodė.
„Jauna pardavėja žiūrėjo tik į pasą, į mane net nepasižiūrėjo“, – sakė kaltinamoji. Jos teigimu, svetimas dokumentas nesudomino ir kitų pardavėjų, kuriems ji vėliau pateikė norėdama įsigyti kitą telefoną bei kompiuterį.
„O spalio 30 d. jis man pasakė, kad vėl važiuosime į Vilnių, mes susitikome Kryžkalnyje, jis atvažiavo autobusu, – pasakojo moteris. – Važiuojant jis ėmė neršti telefone, sakė, kad reikia dviem paroms išsinuomoti butą, nes esą tai moteriai pirks automobilį.“
Butą pora išsinuomojo už 50 eurų, juos sumokėjo J. Alčauskienė, kuriuos jau po nužudymo, kaip vėliau paaiškėjo, jai atidavė R. Kazakevičius, pagrobęs iš nukentėjusiosios namuose rastos dėžutės.
Moteris sakė, kad bute matė ginklą ir lipnią juostą, o R. Kazakevičius buvo užsiminęs, kad moterį, kuri planuoja pirkti automobilį, nužudys, todėl jai liepė išeiti iš buto, kai tik sulauks skambučio.
„Jis išvažiavo iš buto su mano mašina, o maždaug po valandos paskambino ir liepė išeiti, – pasakojo kaltinamoji. – Išėjusi pamačiau, kaip atvažiavo mano automobilis, prie jo vairo sėdėjo ta moteris, bet ji išlipo, apžiūrėjo mašiną, tada persėdo į keleivio vietą ir išvažiavo – man paskambinęs R. Kazakevičius pasakė, kad galiu grįžti atgal į butą, nes tos moters dukra neatvežė pinigų, automobilį pirks kitą kartą.“
Kai po kiek laiko R. Kazakevičius grįžo prie namo, kuriame buvo išsinuomoję butą, į vidų jis neužėjo – liepė išeiti ir J. Alčauskienei, ir tą patį vakarą išvažiavo į namus.
„Jis dar važiavo 170 km/val. greičiu, sakė, kad jo kažkas atvažiuos paimti Kryžkalnyje, – pasakojo moteris. – Aš jo bijojau kaip velnias kryžiaus, tai ne žmogus, tai tik pavidalas, kuris mane pavertė tokia šiukšle, dėl to negaliu sau atleisti. Aš galėčiau aplink nužudytosios dukrą keliais eiti, bet tai nepadės, atleidimo man ir nereikia, už tokius dalykus negalima atleisti, aš pati sau neatleidžiu – viena pusė mane žudo, kita – liepia gyventi, nors jau ir pati norėjau pasitraukti iš šio gyvenimo.“
Moteris taip pat prasitarė, kad R. Kazakevičius dažnai telefonu kalbėdavo moterišku balsu – esą balso pakeitimui net specialiai buvo įsigijęs specialią programėlę.
Jeigu teisme bus įrodyta J. Alčauskienės kaltė, jai grės laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė, tuo metu R. Kazakevičiui – įkalinimas iki gyvos galvos. Tokia bausmė, anot nužudytosios šeimos advokato, visuomenę apsaugotų nuo kitų šio nusikaltėlio nusikaltimų.
„Nužudytosios šeima siekia teisingos bausmė, bet šiuo atveju vienintelė teisinga bausmė, jeigu jis bus pripažintas kaltu ir į laisvę išeis po 15-20 metų, įvyks tragedija, nes toks žmogus yra nesustabdomas, todėl vienintelė teisinga bausmė, apsauganti visuomenę, yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos“, – advokatas T. Juškevičius įsikinęs, kad R. Kazakevičius šiuo metu yra vienas pavojingiausių žmonių Lietuvoje.