Naują visuotinį NT mokestį Finansų ministerija į Seimą ketina atnešti kartu su kitais įstatymų pakeitimais, kurie turėtų didinti finansinį savivaldybių savarankiškumą.
„Savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo paketą, kurį sudaro lankstesnio savivaldybių skolinimosi galimybė ir naujas tvarus savivaldybių pajamų šaltinis, Seimui planuojama teikti rudenį“, – atsakyme Delfi teigė ministerijos atstovai.
Ministerija, pasak jų, sulaukė beveik 30 valstybinių, suinteresuotų institucijų, asociacijų bei fizinių asmenų pasiūlymų dėl to, kaip reikėtų koreguoti įstatymų projektus, tarp kurių – Nekilnojamo turto mokesčio.
Siūlymai, Finansų ministerijos teigimu, buvo „visapusiškai vertinami rengiant patikslintą įstatymo projektą svarstymui Vyriausybėje“.
„Turint omenyje didelį neapibrėžtumą ir dinamišką ekonominę situaciją, numatyta, kad priėmus siūlomus nekilnojamojo turto apmokestinimo pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pagal naująją tvarką pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną. Jas automatiškai suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija, taip užtikrinant gyventojams patogų mokėjimą/patogią paslaugą“, – pabrėžė ministerijos atstovai.
Turi pastabų
Viena iš organizacijų besikreipusi į Finansų ministeriją dėl naujojo NT mokesčio – asociacija „Investuotojų forumas“. Apie tai informaciją galima rasti Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje.
„Tikrai negalime sakyti, kad mums nepatinka pokyčiai su nekilnojamojo turto mokesčiu: kryptis tikrai teisinga, tiesiog turėjome pastabų“, – Delfi komentavo „Investuotojų forumo“ marketingo ir komunikacijos vadovė Monika Banevičiūtė.
Rašte ministerijai asociacija reiškia pritarimą naujai visuotinio NT mokesčio koncepcijai, kai „apmokestinamas konkretus turtas esantis konkrečioje savivaldybėje ir surinktas nekilnojamo turto mokestis tenka tos savivaldybės biudžetui“, bei tam, kad savivaldybės galės diferencijuoti mokesčio tarifus.
Tačiau „Investuotojų forumo“ vertinimu, diskutuotina, ar įvedant visuotinį NT mokestį reikėtų atsižvelgti į asmenų socialinę padėtį – esą tai dažnai lemia piktnaudžiavimą.
Taip pat, asociacijos įsitikinimu, reikėtų naikinti visas išimtis, kai NT mokestis nėra taikomas. Lengvatą esą svarstytina palikti nebent kulto reikmėms naudojamiems pastatams.
Mokesčių reforma bus, bet nežinia kada
Be to, „ Investuotojų forumo“ nuomone, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad nemaža dalis Lietuvos žmonių kurortinėse vietovėse gyvena ne tik sodų, bet ir poilsio paskirties statiniuose (patalpose), ir, įstatymo projekte apibrėžiant pagrindinį gyvenamąjį būstą, į būsto paskirčių sąrašą reikėtų įtraukti ir juos.
M. Banevičiūtė tikino, kad Finansų ministerija į šiuos siūlymus bent kol kas nesureagavo.
Pasiteiravus, ar rudens sesijoje į Seimą atkeliaus ir mokesčių reforma, Finansų ministerija tokios galimybės neatmetė, bet ir nepatvirtino, kad taip bus. Pasak jos, tai priklauso nuo aplinkybių.
„Pažymėtina, jog atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančias aplinkybes Rusijai vykdant karinę agresiją prieš Ukrainą, Vyriausybė vertins, kada tikslinga teikti modelio pakeitimus Seimui ir kokie mokestiniai pakeitimai galėtų būti paketo dalis. Vyriausybei apsisprendus dėl mokesčių pakeitimų, dėl pasiūlymų bus konsultuojamasi su visuomene, verslo ir įvairių organizacijų atstovais. Seimą galiausiai pasieks tie pasiūlymai, kurie sulauks visuomenės ir politinių partijų palaikymo“, – atsakyme dėstė ministerijos atstovai.
Ar dabar tinkamas metas į Seimą nešti visuotinį NT mokestį, o taip pat – kitus mokestinius pakeitimus?
Majauskas: nėra poreikio ir balsų
Seimo konservatorius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tikino, kad dabar visuotinių mokesčių įvedimui ne laikas.
„Nematau nei poreikio, nei balsų naujų visuotinių mokesčių įvedimui“, – Delfi komentavo jis.
Kita vertus, tam tikras iniciatyvas, susijusias ir su mokesčiais, pasak politiko, būtų galima svarstyti dar šįmet.
„Dar šiemet galima svarstyti nekilnojamojo turto mokesčio pajamų perdavimą savivaldybėms. Šis sprendimas galėtų būti įgyvendintas kartu su fiskalinės drausmės pataisomis, kurios atlaisvintų savivaldai galimybes skolintis ES projektams. Tai palaipsniui didintų savivaldybių savarankiškumą ir padėtų kurti darbo vietas regionuose.
Seniai laikas įtvirtinti investicines sąskaitas, kurios sudarytų galimybę nedideles sumas investuoti į vertybinius popierius ir taip kaupti senatvei nemokant mokesčių, kol neišsiimi pinigų arba nesueina pensinis amžius.
Taip pat reikėtų peržiūrėti notarų, antstolių bei advokatų apmokestinimą. Ne paslaptis, jog būtent šių profesijų atstovai, gaunantys išskirtinai dideles pajamas, sumoka neįtikėtinai mažus mokesčius, reikšmingai mažiau nei moka mokytojas, gydytojas ar policininkas.
Toliau reikėtų nuosekliai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) mažinant darbo santykių apmokestinimą. Toks sprendimas ne tik mažina naštą verslui, bet tuo pačiu ir skatina žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų.
Verta pastebėti, jog skirtingai nei atskirų produktų ar paslaugų mokestinės lengvatos, darbo santykių mokesčių mažinimas leidžia patiems žmonėms pasirinkti, kaip jie nori išleisti savo sunkiai uždirbtus pinigus“, – dėstė M. Majauskas.
Gentvilas: reikia vertinti
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo įsitikinimu, reikėtų įvertinti galimybę apsieiti be naujų mokesčių.
„O gal ir nėra tokios galimybės“, – svarstė jis.
„Mokesčių didinimui visada netinkama metas. Tą reikia daryti kadencijos pradžioje, bet visi žinome, kokia buvo kadencijos pradžia“, – pridūrė politikas.
Jis pabrėžė, kad nei Finansų ministerija, nei Vyriausybė kol kas neapsisprendė dėl naujų mokesčių paketo, nei valdančioji dauguma apie tai diskutavo. Bet jei rudens sesijoje į Seimą ateitų NT mokestis ar didesnis mokestinių pakeitimų paketas, tai esą reikėtų atidžiai vertinti, tikrinti, ar tai nedidina socialinės atskirties.
„Tikrai apdairiai žiūrėtume vertindami būtinus įsipareigojimus dėl infliacijos ir kitų dalykų – ar mes pajėgūs be mokesčių didinimo išspręsti kompensacijų klausimus, ar nepajėgūs“, – tikino E. Gentvilas.
Armonaitė: didinti naštą pats netinkamiausias metas
Su Delfi kalbėjusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, jog dabar reikėtų galvoti ne apie naujų mokesčių įvedimą, o apie mokestinės naštos gyventojams mažinimą.
„Mes matome ne reikšmingai sumažėjusį kainų augimą, bet elektros kainų šuolius, suprantame, jog šildymo sezonas gali būti nelengvas, dėl to didinti mokestinę naštą žmonėms laikas yra pats netinkamiausias. Ką matytume kaip svarbų pasiūlymą diskusijai, kaip žmones mažiau apmokestini, kaip mažiau iš jų paimti mokesčių pavidalu, pavyzdžiui, padidinant NPD, kad liktų pinigų daugiau žmonių, šeimos kišenėje, kad būtų lengviau įveikti kainų šuolius“, – komentavo politikė.
Tai, pasak jos, galioja kalbant ir apie NT mokestį.
„Ką tas nekilnojamo turto mokestis pakeistų? Tik dar vidurinei klasei uždėtų papildomas išlaidas. <...> Ar tikrai mes norime šitaip brangstant energijos sąnaudoms dar iš žmonių, iš šeimų ūkių biudžetų atimti pinigus? Tikrai nemanau, kad tam laikas“, – vertino A. Armonaitė.
Jos įsitikinimu, didinti mokesčių nebus galima dar artimiausiais metais.
„Man atrodo, tai būtų sunkiai paaiškinama ir pagrindžiama. Valstybė gali atlaikyti šitas turbulencijas“, – pabrėžė politikė.
Kritikos strėlės iš Nausėdos
Finansų ministerijos pristatytą NT mokesčio modelį prezidentas Gitanas Nausėda įvardijo „svarstytinu“, tačiau kartu jis teigė pasigendantis iniciatyvų dėl sisteminės mokesčių pertvarkos. Atskirus mokestinius siūlymus Vyriausybė, jo nuomone, traukia, kaip „zuikius iš kepurės“.
Mokesčių reformos klausimą premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė aptarė savo programoje. Čia rašoma, kad mokesčių sistemos pakeitimai bus svarstomi tik sutarus dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto – viešųjų paslaugų, infrastruktūros, gynybos, žaliojo kurso, ekonomikos transformacijos ir kt. srityse, siekiant užtikrinti tvarų sutarto modelio finansavimą.
„Tai laikome esminiu mokesčių sistemos keitimo principu“, – skelbiama dokumente.