Beje, pagal laimės jausmą, bendrame indekse lietuviai aplenkia tokias šalis kaip JAV, Vokietiją ar Jungtinę Karalystę.
O kaip suomiams jau daugelį metų pavyksta išlikti laimingiausiems pasaulyje ir ko iš suomių galėtų pasimokyti lietuviai?
Suomijoje gyvenanti lietuvė Eglė Bogvilaitė-Aronen svarstė, kad tokie rezultatai sietini su politiniais sprendimais ir politikų laikysena šalyje.
„Aš mėgstu į viską žiūrėti truputėlį per politinę prizmę ir per empatiją. Būtent visuomenė, ne individo laimė, o visuomenė jau signalizuoja tai, kad tai yra politinių sprendimų priėmimo rezultatas.
Ir tai, ar empatiškai jie priimami, ar sugebama įsijausti ir suprasti tai, kaip gyvena, jaučiasi mūsų kaimynas ar kolega, ar kažkas, kurio balso mes gal negirdime ar apskritai nematome, bet žinome, kad egzistuoja, pavyzdžiui, žmonės su specialiaisiais poreikiais, visokiais kitokiais niuansais, yra būtent empatijos lygis.
Kai politiniuose sprendimuose yra aukšta politikų moralė ir empatija, tai matosi Suomijoje visuomenės laimės indekse. Manau, kad tai yra būtent tai, kas nulemia, jog septintus metus iš eilės Suomija yra laimingiausia visuomenė“, – „LNK Žinioms“ komentavo pašnekovė.
Suomiai, pasak jos, yra labai kantrūs žmonės, bet kaip ir visi skundžiasi, pavyzdžiui, oru, tamsa.
„Skundžiasi dėl ilgos, šaltos ir tamsios žiemos, ir džiaugiasi, kai būna šviesios ir ilgos vasaros naktys. Ir netgi šitame visuomenės laimės koeficiente jie išskiria, kad mes užsieniečiams pateikiame, kad mes laimingiausi jaučiamės vasarą, kai yra šviesu ir šilta“, – paminėjo E. Bogvilaitė-Aronen.
Kalbėdama apie ekonominius rodiklius, pašnekovė pažymėjo, kad ekonominė krizė veikia suomius – didėja nedarbas. Vyriausybė, anot jos, planuoja „socialinės gerovės karpymus“, į tai suomiai atsako streikais.
„Dabartinė nauja vyriausybė planuoja socialinės gerovės karpymus, o kadangi suomiai – streikuojanti tauta, tai suomiai streikuoja jau nuo pat rudens ir iki šiol. Dabar vyksta dviejų savaičių streikas, kai tam tikrų sričių darbuotojai neina į darbą. Dabar kalbama apie benzino trūkumą, nes nedirba, neveikia, yra įvairiausių kliūčių benzino pristatymui į degalines ir jo apdorojime, bet iš apklausų, tai suomiai sako, kad jie prisitaikys prie visko“, – pasakojo Suomijos lietuvė.
Suomija neseniai prisijungė prie NATO, iš aljanso narių turi pačią ilgiausią sieną su agresore Rusija ir istoriškai kariavo su ta pačia Rusija, tai ar nesibaimina karo?
„Suomiai – pasakysiu atvirai – nelabai jaučia karo grėsmę savo šalyje. Tokio, kaip kad atvažiuotų tankai ar kažkas įvyktų to, kas dabar vyksta Ukrainoje, [pajautimo nėra]. Bet jie supranta, galbūt, kibernetinių atakų grėsmę, galbūt, GPS tinklo blokavimus ir per tai susijusius su karu dalykus.
Kaip žinom, suomių jūroje buvo ryšio kabelio pažeidimas, nuolatos vyksta kibernetinės atakos, tai, aišku, suomiai ruošiasi, bet jie labai tylūs ir kantrūs žmonės, nelabai garsiai apie tai šneka.
Bet yra labai didelis piliečių įsitraukimas į savo šalies gynybą, yra organizuojami įvairūs kursai piliečiams, kaip galima prisidėti ne ginklu prie gynybos, prie civilių apsaugos.
O taip pat ir gynyba yra stiprinama. Tai, kad prisijungta prie NATO, suomiai labai džiaugiasi. Jie jau sustiprino aljansą, bet yra pasiruošę perduoti tai, ką jie yra sukaupę iki to, kol prisijungė prie NATO. Suomijos kariuomenė, technologijos buvo ir yra tikrai pažangios, tai, aš manau, kad tai yra labai didelė nauda tiek aljansui, tiek ir pačiai Suomijai“, – vertino E. Bogvilaitė-Aronen.
Tiek lietuvių, tiek suomių tautos, jos matymu, yra labai panašios ir iš istorinės perspektyvos, ir, galbūt, savo vidumi.
„Mėgsta skaniai pavalgyti, gamina maistą iš tų pačių produktų <...>, o skirtumas, galbūt, tas, kad yra skirtingas jų pateikimas. Na, ir gal kažkiek temperamentas [skiriasi], jeigu giliau leistumėmės. Lietuviai vis dėlto yra labiau temperamentingesni, labiau reiškia savo emocijas, o suomiai yra uždaresni, tylesni, bet tai nereiškia, kad jie nėra pasiruošę gintis ar kažko nejaučia. [Skiriasi] tik išorinė temperamento išraiška, bet abi tautos tikrai turi karštus temperamentus“, – pastebėjo pašnekovė.
Visą „LNK Žinių“ interviu su E. Bogvilaite-Aronen galite rasti čia: