„Situaciją vertintume sudėtingai. Matyt, prezidentas turėjo savo motyvus daryti tokius sprendimus. Bet aš šitoje vietoje norėčiau kontekstualizuoti tuos pasirinkimus į nacionalinį lygį, ir priminti, kad Lietuvoje taip pat galioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo konkretus straipsnis, kuris yra labai panašus į Vengrijoje įvestą reguliavimą.
Lietuvoje tas straipsnis nėra taikomas nuo 2014 metų. Tai yra mirusi teisės norma. Šiuo metu yra Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjama byla Dangvydė prieš Lietuvą, kurioje kvestionuojamos tos konkrečios teisės normos taikymas cenzūruojant viešąją informaciją“, – „Delfi“ sakė Laisvės frakcijos Seime narys Tomas Vytautas Raskevičius.
Parlamentaras viliasi, kad artimiausiu metu EŽTT priims sprendimą.
„Kai bus konstatuota, kad ta teisės norma prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai, tikiuosi, kad mes Lietuvoje ir su prezidento pagalba labai operatyviai tą nuostatą pakeisime. Nes tikrai ne laiškais, o įstatymo pakeitimais tos problemos sprendžiamos“, – sakė T. V. Raskevičius.
Tiki, kad įmanoma peržengti takoskyras
Parlamentaras tiki, kad klausimais, kurie susiję ir su LGBTQ žmonių teisėmis, yra įmanoma peržengti takoskyras, atsirandančias dėl nuomonių išsiskyrimų.
„Man yra džiugu, kad mes labai aktyviai šiomis temomis diskutuojame pastaruoju metu, nes dvidešimt metų buvo politinė tyla. Turbūt tai, kad politikai vengė susiformuoti pozicijas ir jas aiškiai išsakyti, ir dabar sukūrė tokią situaciją, kai tos diskusijos yra labai karštos“, – sakė T. V. Raskevičius.
G. Nausėda žurnalistams Briuselyje tvirtino besitikintis, kad Lietuvoje rudenį pavyks sureguliuoti tos pačios lyties asmenų santykius, apsvarsčius visus argumentus ir gerbiant šalies Konstituciją bei kitus įstatymus, rašė BNS.
Parlamentaras T. V. Raskevičius suprato tokį prezidento pasakymą kaip lūkestį, kad rudenį bus priimtas Partnerystės įstatymas. Jis nemato prieštarų tame įstatyme su Konstitucijos nuostatomis.
„Aš vėl prisimenu 2019 m. Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kuris labai aiškiai apibrėžė šeimos sąvoką, jos turinį. KT šeimos sąvokos turiniu apsaugoti siūlo ir tos pačios lyties poras“, – aiškino T. V. Raskevičius.
Širinskienė: prezidentas nuosekliai remia tradicinę šeimą
Kitaip valstybės vadovo poziciją interpretavo parlamentarė iš valstiečių žaliųjų frakcijos Agnė Širinskienė.
„Jis dar gerokai prieš rinkimus, taip pat ir rinkiminiu laikotarpiu, yra deklaravęs savo vertybines nuostatas. Dabar mes matome, kad prezidentas remia ir tradicinę šeimą, ir kitas tradicines vertybes, todėl toks elgesys nestebina. Jis yra visiškai nuoseklus. Antra vertus, man labai patiko prezidento pastebėjimas, kad mes dažniausiai puolame smerkti kažką, net nepaskaitę“, – sakė A. Širinskienė.
Ji kaip ir T. V. Raskevičius sutiko, kad ir Lietuvoje yra panašus teisinis tokių klausimų reguliavimas kaip ir Vengrijoje.
„Turbūt ir dėl šitos priežasties būtų labai keista kritikuoti kitas valstybes, kada tu savo nacionalinėje teisėje turi panašų reguliavimą. Dėl to man Užsienio reikalų ministerijos pozicija, kad reikėtų pulti pasirašinėti net neskaičius, šiek tiek kėlė šypseną“, – sakė A. Širinskienė.
Parlamentarė kalbėjo, kad šiuo atveju EŽTT turės galimybę pasisakyti dėl šio klausimo.
„Tai bus precendentas ne tik mums, bet ir kitoms Europos Tarybos narėms, kurios yra pasirašiusios Europos žmogaus teisių konvenciją. Teisinę pusę mes matysime, bet šiaip jau yra tiesa, kad valstybės yra suverenios, ir paprastai viena kitos nelabai moko, kaip jos turėti gyventi. Ypač, kai kalbame apie demokratines valstybes“, – teigė A. Širinskienė.
Plačiau su prezidento G. Nausėdos argumentais galima susipažinti čia.
Byla nagrinėjama EŽTT
Pagal įstatymą, Lietuvoje neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija pripažįstama tokia informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Šios įstatymo nuostatos teismų akiratyje atsidūrė po to, kai prieš septynerius metus Lietuvoje iš prekybos buvo išimtas pasakų rinkinys, stebuklines pasakas viešai įvardijant „angažuota homoseksualizmo propaganda“.
Dėl tokio sprendimo penkerius metus vykęs teismo procesas persikėlė į Europos žmogaus teisių teismą, tačiau knygos autorė Neringa Dangvydė Macatė galutinio sprendimo byloje nesulaukė – po sunkios ligos rašytoja mirė, rašė Lietuvos žmogaus teisių centro portalas manoteises.lt
Ten primenama, kad 2013 metų pabaigoje pasirodžiusi „Gintarinė širdis“ jau po kelių mėnesių buvo pastebėta grupės Seimo narių, kurie kreipėsi į knygą išleidusį Lietuvos edukologijos universitetą. Gavęs laišką iš parlamentarų, Universitetas kardinaliai pakeitė savo poziciją ir knygą išėmė iš prekybos, viešai ją įvardijęs „angažuota homoseksualizmo propaganda“. Vėliau Universitetas sutiko atnaujinti prekybą knygomis, pažymėjus jas ženklu „N-14“. Autorė su tokiu žymėjimu nesutiko ir, padedama žmogaus teisių gynėjų, toliau tęsė bylinėjimosi procesą, kuris Lietuvos teismuose baigėsi nesėkme.