Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai įvedė sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, didindama spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui po civilinio lainerio priverstinio nutupdymo Minske
Naujasis sankcijų paketas numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius, sakoma Bendrijos pranešime.
Be to, bus ribojama Minsko prieigą prie ES kapitalo rinkų ir draudžiama teikti draudimo arba perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei bei valstybinėms institucijoms.
„Naujos tikslinės ekonominės sankcijos apima draudimą tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti bet kam Baltarusijoje įrangą, technologijas arba programinę įrangą, kurių pirminė naudojimo paskirtis – stebėsena arba ryšių internetu arba telefonu perėmimas, taip pat dvigubos paskirties prekes ir technologijas, skirtas naudoti kariuomenei arba nurodytiems asmenims, subjektams ar institucijoms Baltarusijoje“, – sakoma ES Tarybos paskelbtame pranešime.
Šios ekonominės sankcijos yra plačiausio masto kada nors Baltarusijai taikytos poveikio priemonės. Jos buvo įvestos kilus Vakarų šalių pasipiktinimui, kai A. Lukašenka gegužės pabaigoje pasiuntė naikintuvą perimti oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Pirmadienį Bendrija paskelbė sankcijas dar 86 asmenims ir subjektams dėl keleivinio lainerio nutupdymo ir Minsko režimo platesnių represijų prieš opoziciją.
Baltarusiją dideli neramumai krėtė kelis mėnesius po rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuose rinkimus laiko suklastotais.
Nuo šios krizės pradžios ES paskelbė iš viso keturis sankcijų Baltarusijos režimui paketus, neskaitant ketvirtadienį įvestų naujų priemonių. Suvaržymai taikomi iš viso 166 asmenims ir 15 juridinių subjektų.
Pirmadienį sankcijas Minskui taip pat išplėtė JAV; jų pavyzdžiu neilgai trukus pasekė Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Be to, ES praeitą mėnesį uždraudė Baltarusijos oro bendrovėms skraidyti į Bendrijos šalis ir paragino savo oro vežėjus nesinaudoti Baltarusijos oro erdve.
Tačiau A. Lukašenka iki šiol atsisako nusileisti Vakarų spaudimui ir ketvirtadienį perspėjo, kad dalyje šalies gali būti įvesta karo padėtis, siekiant išvengti ekonomikos nuosmukio dėl sankcijų poveikio.
Jurkonis: tai, kas yra skelbiama šiuo metu, tai yra tikrai nemažas smūgis
„Žingsnis po žingsnio tas režimo elgesys, mes vis tiek matome, kad jiems ta situacija nėra maloni. Ir jie priversti koreguoti, ieškoti išeities taškų, bando atkreipti dėmesį. Ir galų gale, klausimas ne tik kaip jie koreguos, o kaip mes reaguosime. Nes jeigu mes nereaguosime į tai, ką jie daro, mes atlaisvinsime rankas ne tik Minskui, bet ir Maskvai“, – laidoje „Info diena“ tikino V. Jurkonis.
„Tai, kas yra skelbiama šiuo metu, tai yra tikrai nemažas smūgis. Priešingai nei tos principingos, bet ne tiek įtaką darančios sankcijos, kurios skelbtos anksčiau“, – aiškino politologas.
Dėl ekonominių sankcijų dar spręs Europos Vadovų Taryba (EVT), ten jau dabar tikimasi tam tikrų ginčų, kai kurios šalys jau dabar sako, kad ne viskam pritars.
„Neišvengiamai teks (susitarti, aut. p.)“, – teigė politologas V. Jurkonis.
Politologas laidoje kalbėjo, jog Baltarusijos režimas turi būti baudžiamas.
„Čia tik klausimas – kiek dėl tų nesutarimų, kurių šiaip nėra tiek daug, nes visi supranta, jog Baltarusijos režimas turi būti baudžiamas, kad Europa turi parodyti savo poziciją, tik klausimas lieka – kaip. Galbūt kai kuriose sostinėse yra jautresnių sričių, kur suprantama atsiranda tų šalių nacionalinių interesų, bet visi mato, jog tai, kas vyksta Baltarusijoje nėra tik vidaus politikos klausimas. Tai yra regiono klausimas, visos Europos klausimas.
Kuomet grobiami ne tik Baltarusijos piliečiai, bet ir Prancūzijos, Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiai. Ir tai, kas yra daroma nelegaliais migrantais, kuomet baltarusiai nepraleidžiami, o visi kiti potencialūs pabėgėliai iš Vidurio Rytų yra praleidžiami.
Ir jie nestoja Lietuvoje, keliauja toliau. Tai yra Europos problema, tą reikia spręsti. Todėl aš linkęs manyti, jog dėl to ES sostinėse bus politinė valia priimti kiek įmanoma griežtesnes sankcijas“, – laidoje „Info diena“ pirmadienį kalbėjo politologas.
V. Jurkonis tikino, jog visos šalys praranda dėl tokio Baltarusijos režimo elgesio ir jo skatinimo.
„Jeigu mes pro akis praleidžiame cigarečių kontrabandas, nelegalius migrantus, lėktuvų nusodinimą, tai kas mūsų laukia rytoj“, – klausimą kėlė politologas.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad palaikys ES susitarimą dėl sektorinių sankcijų Baltarusijų, nepaisant to ar jis apims Lietuvai jautrių trąšų eksporto klausimus.
„Manau, jog tai rodo, kad yra tam tikros šakos, kur Lietuva yra tranzito valstybė. Puikiai suprantame visus jautrumus. Jeigu, tarkime, norvegai ir prancūzai, kurie susiję su kalio trąšomis, ir būtų prieš, Lietuva nelabai daug ką galėtų padaryti pavieniui.
Lietuvos interesas yra, jog būtų bendras ES sprendimas. Ir šiuo atveju vienintelis dalykas, suprantu, kad Lietuva iš principo nėra prieš sankcijas, neblokuos to sprendimo. Ir to jau pakaktų, jeigu būtų bendras sutarimas“, – aiškino politologas.
Jis laidoje teigė suprantantis, kad Lietuvos verslas dėl šių sprendimų gali nukentėti, bet tai, anot pašnekovo, bus trumpalaikis poveikis.
„Mes jau matėme, jog mūsų logistikos įmonės geba persiorientuoti ir rasti kitas rinkas, jeigu to prireiktų“, – laidoje sakė V. Jurkonis.
Politologas V. Jurkonis kalbėjo, kad Baltarusijos režimo gyvybė yra palaikoma Kremliaus subsidijų.
Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė asmenų ir subjektų, kuriems bus taikomos naujos prieš Minsko režimą nukreiptos sankcijos, sąrašą, į kurį įtraukti septyni pareigūnai, įskaitant gynybos ir susisiekimo ministrus, taip pat autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos sūnų ir marčią.
Anksčiau pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai pritarė, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje būtų įvestos papildomos sankcijos 78 asmenims ir aštuoniems juridiniams subjektais. Jiems bus taikomas draudimas išduoti ES vizas, o Bendrijos jurisdikcijoje esantis jų turtas bus įšaldytas.
Septyniems asmenims, įskaitant gynybos ministrą Viktarą Chreniną ir susisiekimo ministrą Aliaksejų Avramenką, sankcijos buvo paskelbtos dėl praeitą mėnesį įvykusio oro bendrovės „Ryanair“ lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių, priverstinio nutupdymo Minske ir baltarusių opozicijos tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės – Vilniuje studijuojančios Rusijos pilietės Sofijos Sapegos – sulaikymo.
Dar 71 asmeniui sankcijos bus taikomos už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir palaikymą Minsko režimui. Tarp jų yra Rusijos verslo magnatas Michailas Gucerijevas, A. Lukašenkos sūnus Dzmitras ir marti Lilija.