Renginį organizavusi Vilniaus moterų namų direktorė Lilija Henrika Vasiliauskė pažymėjo, kad tokiu būdu Stambulo konvenciją visuomenei aktyvistės pristato jau nuo 2015-ųjų. Ji džiaugiasi, kad kasmet iniciatyva sulaukia vis augiau dėmesio ir palaikymo.
„Sprendžiant iš žmonių reakcijų, pastaruoju metu gauname ypatingai daug energijos, entuziazmo, pribėga jauni žmonės ir grupelėmis, ir poros, ir šeimos su vaikais. (…) Žmonės džiaugiasi, kad mes „už“, nes jiems jau ausys įskaudo nuo tos įstrigusios plokštelės baltais siūlais susiūtos, apie kažkokią LGBT kampaniją ir grėsmes visuomenei“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė L. H. Vasiliauskė.
Organizacijos palapinėje – per 17 plakatų su įvairiais šūkiais: „Moters teisės – visuotinės ir nedalomos žmogaus teisės!“, „Smurtas prieš moteris – nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas!“, „Smurtui prieš moteris NE!“, „Aš pasisakau už efektyvią moterų apsaugą nuo smurto šeimoje!“, „Reikalaujame grąžinti Valstybinę smurto prieš moteris mažinimo strategiją!“ Susidomėję praeiviai buvo kviečiami išsirinkti patinkantį plakatą ir pasidaryti su juo nuotrauką.
Anot L. H. Vasiliauskės, Vilniaus moterų namų neįtikina kai kurių Seimo narių teiginiai esą įrankių kovai su smurtu artimoje aplinkoje Lietuvoje šiuo metu pakanka. Nors sutinka, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojęs smurto orderis buvo reikalingas, aktyvistė negaili kritikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui.
„Manau, kad mes imituojame kovą su smurtu prieš moteris šeimoje. Mums reikalingas labai rimtas pasaulėžiūrinis perversmas ir politinės valios pasikeitimas. Pastaruoju metu Lietuvoje matome tik atžangą“, – teigia Vilniaus moterų namų direktorė.
„Aišku, gerai yra tas smurto orderis, tačiau pats įstatymas, kai buvo perrašytas ir įsigaliojo nuo liepos 1-osios, jis yra daug blogesnis.
Iš jo teksto išnyko, kad tai yra žmogaus teisių pažeidimas, bandoma (smurto priežastis – ELTA) suvesti į socialinę atskirtį, socialines problemas, kad „čia mušasi alkoholikai“. Įstatymas silpnina nevyriausybinių organizacijų padėtį, o jos ir buvo pagrindinė ir vienintelė jėga, kuri ir kalbėjo apie moters žmogaus teises ir lyčių nelygybę kaip priežastį smurto prieš moteris šeimoje“, – pažymėjo L. H. Vasiliauskė.
Jos teigimu, Seime bręstanti iniciatyva, kuria planuojama dėl Stambulo konvencijos kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), tik vilkina procesus, mat, L. H. Vasiliauskės manymu, teismo verdiktas – aiškus.
„Dainius Žalimas (buvęs KT pirmininkas – ELTA) yra aiškiai pasakęs, kad nei vienos demokratinės šalies Konstitucijai šita konvencija negali prieštarauti. Taip, kad Lietuva gaus lygiai tokį patį atsakymą kaip ir kitos, prieš ją buvusios, radikaliosios dešinės paveiktos valstybės, kurios kreipėsi dėl išaiškinimo ir gavo tą patį išaiškinimą. Tai (Stambulo konvencija – ELTA) neprieštarauja nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos Konstitucijai“, – teigia L. H. Vasiliauskė.
Ji pabrėžia, kad delsdama ratifikuoti Stambulo konvenciją, Lietuva, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, stovi užribyje.
„Lietuva atrodo užribyje. Čia yra vienas iš simptomų buvimo pasienio šalimi. Neišvengiamai. Tai ne tik migrantai, ne tik hibridinis karas, bet ir ideologinis karas yra paveikęs mūsų visuomenę ir turime iš tikrųjų tapti atsparesniais ir labiau priešintis. Taip, Lietuva atrodo blogai“, – teigia L. H. Vasiliauskė.
„Moterų padėtis visuomenėje yra nedemokratinių visuomenių nestabilumo – karinių konfliktų ir perversmų – simptomas. Valstybės atsakomybė žmogaus teisių įtvirtinime duoda pagrindą tolydžiam ekonomikos vystymuisi, valstybės stabilumui ir visoms kitoms sritims. Net finansinės institucijos – Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas – šalių skolinimosi reitingus vertina pagal moterų padėtį visuomenėje. Jei abiejų lyčių piliečių padėtis yra gera, jei valstybė įtvirtina visų piliečių teises, vadinasi, bus ir ekonominis stabilumas, ir raida“, – pažymi aktyvistė.
ELTA primena, kad pastarojoje Seimo pavasario sesijoje parlamentas po pateikimo pritarė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen bei valdančiosios koalicijos atstovų ir socialdemokratų inicijuotam parlamento kreipimuisi į KT dėl išaiškinimo, ar Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, tik KT gali aiškiai ir nešališkai atsakyti, kokie yra konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos tikslai ir tikrasis turinys.
Vis dėlto, kai kurie atstovai Seime tikina, kad šiuo metu Lietuvoje jau veikia pakankamai teisinių įrankių kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Todėl, anot Stambulo konvencijos skeptikų, dokumento ratifikavimas Lietuvai nereikalingas.