„Koks yra protesto akcijos terminas, kuriam suėjus Jūs paliktumėte žemės ūkio ministro pareigas?“, – klausiama Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iniciatyva parengtame interpeliacijos dokumente.
Tiesa, kontekstui nurodomos ir šios aplinkybės:
„Jau kelis mėnesius tęsiasi pieno gamintojų protestai dėl labai mažų pieno supirkimo kainų. Prie protesto jungiasi praktiškai visi žemės ūkio sektoriai. Žemės ūkio ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose vyrauja chaosas. Po kaimyninės Lenkijos ūkininkų protestų atsistatydino Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Henrykas Kowalczykas. Atsistatydinęs Premjerės patarėjas Ignas Jankauskas pasakė, kad esame didžiausioje žemės ūkio krizėje.“
Siūlė trauktis pačiam: be darbo neliks
Kaip kiek anksčiau, paskelbus ilgą klausimų ministrui sąrašą, Delfi aiškino vienas iš klausimų K. Navickui autorių, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika, kalbant su žemės ūkio sektoriaus darbuotojais, darosi aišku, kad, anot jo, ministras tiesiog nesusitvarko su pareigomis.
„Matome, kad iš 61 mln. eurų fondo paraiškoms priimti Kaimo plėtros programoje, yra pateiktos tik trys paraiškos už šiek tiek daugiau nei 200 tūkst. eurų. Tai rodo, kad ir ūkininkai nepasitiki tokiais politikų sprendimais, griežtėjančiais reikalavimais, naujais mokesčiais. Ministerija tikrai šiuo atveju neatstovauja ūkininkams“, – sakė K. Mažeika.
Pagrindinis motyvas, kodėl žemės ūkio ministras negali tęsti darbo, parlamentaro nuomone, yra negebėjimas valdyti situacijos pieno sektoriuje.
„Jis nesurado bendros kalbos ir nepasiekė jokio rezultato Europos Komisijoje. Vyriausybėje irgi, tik iš kitų ūkininkų kišenės bando padengti dalies ūkininkų negautą pelną, ir tai tik dalies. Chaoso daug“, – tvirtino Demokratų sąjungos atstovas.
K. Mažeika taip pat patikino, kad opozicija šįkart gerai susiskaičiavo potencialius palaikymo interpeliacijai balsus.
„Dabar jis be darbo neliks. Galėtų ministras ir pats pareigų atsisakyti, matydamas, kad šis portfelis per sunkus“, – komentavo Seimo narys.
„Skaičiuojame, pirmą kartą trūko vieno balso, kuris turėjo būti ketvirtadienio posėdyje, o valdantieji, matydami situaciją, kad bus tas 71 balsas, posėdį tuomet padarė trečiadienį“, – priminė K. Mažeika.
Dabar, anot jo, tikėtina, kad interpeliacija bus sėkminga.
„Girdime ir iš valdančiųjų tam tikrą pyktį. Tie patys ūkininkai bendrauja, ypač su vienmandatininkais, (...) tad vienmandatininkai taip pat turės atsakyti prieš rinkėją, ar palaikyti partiją, ar galų gale priimti sprendimą. Sunku patikėti, kad tokia didelė partija turėtų tik vieną tinkamą eiti ministro pareigas žmogų, kuris ir tai neturi net išsilavinimo bei kompetencijos tam. Manau, kad paieškoję galėtų surasti gerokai geresnį“, – pridūrė K. Mažeika.
Seime svarstoma, kad opozicija antruoju bandymu turi daugiau galimybių atleisti ministrą iš užimamų pareigų, nes esą ir valdančiųjų gretose jam išsakoma kritikos. Valdančiųjų motyvaciją atsisveikinti su ministru taip pat galėtų didinti ir ta aplinkybė, kad tautos atstovui Mykolui Majauskui palikus Seimą, būtent K. Navickas pretenduoja į parlamente atsilaisvinusią vietą.
Pirmoji interpeliacija K. Navickui organizuota praėjusių metų gegužę, ją parėmė 56 parlamentarai. Ministras kaltintas vangumu sprendžiant įsisenėjusias žemės ūkio problemas.
Tąkart interpeliacija atmesta vien valdančiųjų balsais birželio 8-ąją (trečiadienį) sušaukus neeilinį Seimo posėdį. Jame opozicinių frakcijų atstovai nedalyvavo ir posėdžiavo atskirai.
Opozicionieriai aiškino, kad valdantieji, netikėtai iš vakaro suplanavę ir paskelbę apie trečiadienį vyksiantį posėdį, gelbėjo K. Navicką.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.
Gavęs interpeliacijos klausimus, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.
Ministrui pateikus atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.
Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, taigi ne mažiau kaip 71.