Pasak jo, priežiūrą turi užtikrinti atsakingos institucijos, o prireikus Vyriausybė galėtų jų veiklą finansuoti papildomai.

„Reglamentuoti griežčiau jau nelabai yra kur, bet tikrai mūsų tarnybos turėtų būti įjungusios visus pajėgumus, tuos atvejus stebėti. Jei joms trūksta resursų tam, ką jos identifikavusios, Vyriausybė turi surasti pinigų, kad papildomai finansuotų“, – LRT radijui penktadienį sakė G. Surplys.

URK parlamentaro teigimu, tarnybos padėti galėtų ir Lietuvoje veikiantis Baltarusijos opozicijos koordinacinis centras.

„Kuris irgi gali padėti Lietuvos tarnyboms būtent štai tokius atvejus išgaudyti, talkininkauti atskiriant pelus nuo grūdų. Jei asmuo prisidėjęs prie dronų, kurie paskui atakuoja Ukrainos žmones, gamybos, akivaizdu, kad tokiam žmogui Lietuvoje ir ES ne vieta“, – teigė G. Surplys.

LRT radijas ketvirtadienį paskelbė, jog Pociūnuose veikianti sklandytuvų gamykla „Sportinė aviacija ir Ko“ pasirašė sutartį su baltarusių valdoma įmone „UAVOS“, gaminančia dronus ir bepiločius orlaivius. Vis tik, įmonė prisistatė kaip Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė, turinti filialus Dubajuje, Minske.

Nurodoma, kad lietuviai pasižadėjo suprojektuoti krovininio drono, galinčio gabenti sprogmenis, sparnus ir apmokyti baltarusių įmonės darbininkus vykdyti masinę gamybą, o į Prienus, derinti darbų, triskart buvo atvykęs „UAVOS“ atstovas baltarusis Siarhejus Tycykas.

Išsiaiškinta, kad S. Tycykas taip pat yra Baltarusijos bendrovės „KVAND Intelligent systems“, galimai renkančios Ukrainoje rusų naudojamus iranietiškus dronus, vadovas.

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė penktadienį LRT radijui teigė, kad į Lietuvą draudžiama atvykti asmenims, kurie susiję su dvigubos paskirties prekes gaminančiomis arba grėsmę nacionaliniam saugumui galinčiomis kelti įmonėmis.

„Jei jie atvyksta su kitos šalies, pavyzdžiui, Šengeno, viza, tos vizos gali būti ir panaikinamos“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Vis dėlto, pasak Migracijos departamento vadovės, negavus informacijos, kad asmenys susiję su tokiomis įmonėmis, į šalį jie gali būti įleidžiami. Tą nustatyti, E. Gudzinskaitės teigimu, kartais gali būti sudėtinga.

„Reikia tikrinti, kokios yra aplinkybės. Ypač svarbu, kada jie čia vyko. Labai dažnai tikėtina, kad jie atvyksta per vidaus sieną, kai sienos kontrolė nevykdoma. Kai žmogus atvyksta dienai, netgi sunku nustatyti, kad jis buvo Lietuvoje“, – kalbėjo ji.

Kaip dėstoma lrt.lt, „Sportinė aviacija ir Ko“ gavo avansą ir pradėjo realius darbus, tačiau pervedimai nutrūko bankui kilus įtarimų. Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra susipažinęs su šia informacija, o Seime ši istorija vadinama skandalinga.

„Mes pasakėme savo kainą, jie sutiko ir pervedė avansą. Pagal sutartį mes turėjome ir apmokyti jų žmones, kaip masiškai gaminti tokius sparnus“, – LRT radijui sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, kuris taip pat yra „Sportinės aviacijos ir Ko“ valdybos pirmininkas.

LRT radijas pranešė, kad baltarusių valdomos įmonės „UAVOS“ atstovai paprašė suprojektuoti didelio krovininio drono sparną. Esą užsakovai užsieniečiai ruošėsi masinei jų gamybai, o lietuviai sako nesidomėję, kam tokie dronai bus naudojami.