Taip politikas teigė pirmadienį posėdžiavusiai Seimo parlamentinio tyrimo komisijai, besiaiškinančiai Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją ir galimą neteisėtą įtaką įvedant ribojamąsias priemones Aliaksandro Lukašenkos režimui.
J. Survila teigė, kad po 2021 m. incidento, kai Baltarusijoje buvo jėga nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, Lietuvos institucijos siekė, kad Briuselyje būtų sutarta dėl sankcijų Minskui.
„Ėjo kalba apie galimas sankcijas Baltarusijos režimui po to, kai buvo neteisėtai, apgaulingai, pažeidžiant tarptautinę teisę ir tvarkas nusodintas civilinis orlaivis „Ryanair“, skridęs iš Atėnų į Vilnių.
(...) Po to Lietuva pradėjo aktyviai siūlyti, kad tokios sankcijos Baltarusijos režimui būtų įverstos – prasidėjo tarpinstitucinis derinimasis, koordinavimasis“, – pirmadienį parlamentarams sakė J. Survila.
„Nuo 2021 m. birželio vidurio matyti, kad buvo institucijų, kurios konkrečiai trąšų sektoriui sankcijų nenorėjo įvesti – (...) ir matyt bandė daryti poveikį, teikti tokius siūlymus Lietuvos diplomatams ir pareigūnams tiek Užsienio reikalų ministerijoje (URM), tiek esančių atstovybėje, siekiant tokią poziciją suformuoti“, – pripažino jis.
Viceministras pabrėžė – nė viena kita institucija nelinko palaikyti Prezidentūros pozicijos.
„Iš kitų institucijų – Vyriausybės ar parlamento (...) – kažkokių siūlymų mažinti, silpninti sankcijas ar jų netaikyti URM nesulaukė. Vienintelė institucija kuri abejojo sankcijų baltarusiškoms trąšoms įvedimo tikslingumu buvo – Lietuvos Respublikos prezidento patarėjų asmenyje – Prezidentūra“, – pabrėžė politikas.
Pasak J. Survilos, spaudimą švelninti pozicijas darė prezidento Gitano Nausėdos patarėjai – viena jų, vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Klausiamas, ar tokia patarėjos laikysena susilpnino Lietuvos pozicijas, J. Survila nurodė, kad tai „nepadėjo“ tinkamam Vilniaus interesų atstovavimui.
„Galime didžiuotis tiek mūsų diplomatais, tiek tuo metu mūsų URM vadovybe – kad tokiems siūlymams iš prezidento atstovų pusės nebuvo pritarta ir Lietuvos pozicija eventualiai pasirodė priimtina daugeliui europinių partnerių – kad sankcijos baltarusiškų trąšų sektoriui turi būti įvestos“, – aiškino jis.
Apie kitokią nei URM poziciją Europos Sąjungos (ES) sankcijų klausimu informacija buvo anksčiau pasirodžiusi ir spaudoje. 2021 m. pabaigoje „Delfi“ paskelbė vidinius susirašinėjimus, kuriuose nurodomos išsiskiriančios Daukanto aikštės rūmų ir URM pozicijos.
Tuo metu tarp institucijų vykusių susirašinėjimų ištraukomis su parlamentarais dalijosi ir J. Survila.
Pasak jo, susirašinėjimuose dalyvavo URM pareigūnai, atstovybės Europos Sąjungoje (ES) diplomatai bei „bent keturi Prezidento patarėjai – A. Skaisgirytė, Dalia Tamošiūnienė, Skirmantė Straigienė, Jaroslaw Niewierowicz“.
„Asta Skaisgirytė birželio 15 d. rašo – „Arnoldai, labai bloga situacija su Astravo sankcijomis, nes su procedūromis pavėluota (...), užtat su trąšomis gausime, pirmiausiai, nuostolius savo verslui, o rusai perims baltarusių įmonę. Pamėginkime apginti Lietuvos interesus“ – ir taip toliau“, – A. Skaisgirytės laišką tuomečiam URM viceministrui Arnoldui Pranckevičiui citavo J. Survila.
„Kiek vėliau kita prezidento patarėja rašo (...): „nesiekiame visų sankcijų sektorinių užblokuoti, norime trąšas out, AAE (Astravo atominė elektrinė – ELTA) in“. Pasirašo Skirmantė“, – citavo jis.
Be to, akcentavo jis, kitokia Daukanto aikštės rūmų pozicija buvo akivaizdi ir institucijų atstovų susitikimuose.
„Yra tekę girdėti iš pareigūnų, kurie dalyvavo minėtose diskusijose, taip pat pasitarimuose Prezidentūroje panašiu klausimu – kad buvo ne kartą keliamas skepsis“, – pripažino J. Survila.
Klausimas dėl sankcijų trąšoms buvo aptartas ir VGT
J. Survila taip pat nurodė, kad sankcijų Baltarusijos trąšų sektoriui klausimas buvo pasiekęs ir Valstybės gynimo tarybą (VGT). Tačiau detaliau šiame formate vykusių diskusijų nekomentavo dėl informacijos slaptumo.
„Informacija apie tai, kad tame posėdyje buvo irgi diskusija tuo klausimu – ji tokia buvo“, – aiškino viceministras.
Ketina apklausti diplomatus ir A. Skaisgirytę
Parlamentinės komisijos pirmininkas Vytautas Bakas po posėdžio žurnalistams teigė, kad artimiausiu metu ketinama kviesti liudyti diplomatus, kurie 2021 m. prisidėjo prie Lietuvos pozicijų sankcijų klausimu formavimo.
„Laukia nemažas darbas – kelios apklausos žmonių, kurie tuo metu dalyvavo formuojant Lietuvos poziciją dėl sankcijų Baltarusijai“, – žurnalistams sakė V. Bakas.
„Artimiausiu metu kviesime tuo metu ties šiais klausimais dirbusius diplomatus ir URM viceministrus“, – teigė jis.
Politikas taip pat patvirtino, kad šiuo metu jau derinama ir prezidento patarėjos A. Skaisgirytės apklausa.
„Kiek žinau, jau pradėta derinti ši apklausa mūsų komisijos biure“, – sakė jis.
Be to, akcentavo V. Bakas, komisija nutarė kreiptis ir į VSD, prašant pateikti jų turimą informaciją apie galimą verslininkų ar jų atstovų poveikį, susijusį su sankcijų Baltarusijos režimui švelninimu.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.
Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.