Atsargos generolas mano taip: blogiausio karo scenarijaus atveju (jei yra labai menkas išankstinis perspėjimas, sunkumai perkeliant JAV, Jungtinės Karalystės ar Vokietijos dalinius į Lietuvą), Lietuvai kurį laiką (iki dviejų savaičių) gali tekti kovoti be sąjungininkų pastiprinimo – su tuo, kas jau yra teritorijoje.
B. Hodgesas pažymėjo, kad NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia, o būtent tai esą ir gali užtrukti.
A. Anušauskas iš pradžių teigė, kad B. Hodgeso teiginiai – „laužti iš piršto“ ir akcentavo, kad „yra regioniniai gynybos planai su pajėgumais, kurie veikia iš karto, o ne po dviejų savaičių“. Bet, kai atsargos generolas patikslino savo poziciją, tą patį padarė ir A. Anušauskas – dabar su B. Hodgesu jis sutinka.
„Tikrai taip, tai yra blogiausias scenarijus ir jį reikia turėti galvoje, todėl dar kartą pakartosiu savo tezę, kurią kartoju ir įgyvendinu savo darbe: Lietuva turi turėti kuo didesnius ir galingesnius pajėgumus, kurie tinkami ginti šalį bet kokių scenarijų atveju“, – feisbuke parašė A. Anušauskas.
Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė akcentavo, kad karo metu pajėgų perkėlimas vyksta keliais lygiais.
„Tačiau jau iki galimo pažeidimo momento [pajėgos] būtų kaupiamos papildomai, ir nebūtume vieni tik su Vokietijos brigada ir JAV batalionu“, – pridūrė ji ir siūlė kalbėti apie faktines aplinkybes.
Mūsų flango gynybos principas pasikeitė, o iš to išplaukia ir kitoks reagavimo algoritmas, tikino D. Šakalienė.
Apie tai, kad reikėtų vadovautis faktais ir nustoti ginčytis dėl to, kada NATO atskubėtų į pagalbą karo atveju, Delfi kalbėjo ir buvęs krašto apsaugos viceministras, Seimo narys Vilius Semeška.
Nauji NATO regioninės gynybos planai, duoti nauji įgaliojimai vyriausiajam sąjungininkų pajėgų Europoje vadui, anot jo, leidžia teigti, kad NATO gynyba, karo atveju, prasidėtų nedelsiant.
„Čia net nėra klausimų ir nemanau, kad reikėtų gąsdinti mūsų visuomenę, kad sąjungininkai ateis po 2 savaičių. Pirma, jie yra čia, antra, prasidėjus bet kokiai agresijai, bus greitas reagavimas, nes visi įgaliojimai yra suteikti.
Tuo labiau, šalys mums gali padėti, ginti mūsų valstybę ir be 5-ojo NATO straipsnio aktyvavimo dvišalių susitarimų pagrindu, kurie irgi, be jokios abejonės, yra ir [tai gali vykti] tol, kol bus aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis“, – dėstė V. Semeška.