Kreipimesi teigiama, kad didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos priemonių jau jaučia viruso įtaką.
„Šiuo raštu atkreipiame LR institucijų dėmesį į nerimą keliančią situaciją dėl Covid–19 sukeltos įtakos itin jautriame šalies nepriklausomos žiniasklaidos sektoriuje. Asociacijų, vienijančių didžiąją dalį Lietuvos žiniasklaidos priemonių, nariai vienas po kito praneša apie susidūrimus su reklamos užsakymų, leidinių iš uždaromų prekybos vietų atšaukimu, o tai tiesiogiai siejasi su žiniasklaidos priemonių pajamomis ir galimybėmis vykdyti savo veiklą“, – rašoma dokumente.
Tekste pabrėžiama, kad ekstremalios situacijos ir karantino metu, nepriklausomos žiniasklaidos veiklos tęstinumas ir kokybės išlaikymas įgijo ypatingą svarbą.
„Visuomenė šioje krizinėje situacijoje turi būti nuolatos informuojama apie padėtį šalyje ir jokiomis aplinkybėmis informacijos stygius negali būti pateisinamas. Tikslios ir nešališkos informacijos greitas pateikimas yra ypatingai svarbus siekiant užtikrinti, kad šalyje nekiltų nepagrįsta panika. Svarbu pabrėžti, kad tikslios ir teisingos informacijos pateikimas yra atsvara socialinėse medijose sklindančiam milžiniškos dezinformacijos srautui“, – rašo teksto autoriai.
Koronavirusas jau paveikė reklamos užsakovus.
„Jau dabar susiduriame su finansinėmis problemomis, o karantinui tęsiantis, nesulaukus valstybės pagalbos, žiniasklaidos funkcionavimas gali būti praktiškai neįmanomas“, – rašoma dokumente.
Prognozuojama, kad bendras reklamos rinkos susitraukimas gali siekti apie 60 milijonų eurų per metus.
„Šiuo metu, interneto portalų duomenimis, per pastarąją savaitę atšaukta apie 750 tūkst. EUR, arba 50% kovo – balandžio mėnesio reklamos užsakymų ir toks procesas, akivaizdu, artimiausiomis savaitėmis tik stiprės. Radijo ir televizijos sektoriuje jau dabar fiksuojamas ne mažesnis nei 50% pajamų netekimas. Tuo tarpu dėl akivaizdžiai sumažėjusių spausdintinių leidinių pardavimų prekybos vietose prognozuojami dar 6 mln. EUR praradimai“, – liūdnomis prognozėmis dalijosi asociacijos.
Asociacijas neramina ir neaiškios pajamos iš prenumeratų.
„Pajamos iš prenumeratos taip pat yra nežinomos, kadangi jau pradeda strigti prenumeratos „Lietuvos pašto“ skyriuose procesas (didžioji prenumeratų dalis yra užsakoma pašto skyriuose). Prenumerata specializuotos kaimiškos spaudos atveju sudaro apie 75 proc. viso tiražo, o kitos spausdintinės žiniasklaidos atveju – iki pusės“, – rašoma dokumente.
Todėl valdžios institucijoms yra siūloma net keletas paramos būdų.
– Ne mažiau kaip 4 mėnesių laikotarpiui atidėti mokesčių mokėjimą (GPM, Socialinio draudimo, PVM, pelno, ir kt.) žiniasklaidos sektoriaus įmonėms;
– Suteikti valstybės subsidiją darbo užmokesčiui;
– Suteikti supaprastintą, greitą, su valstybės garantijomis finansavimo galimybę (banko paskola, kredito linija);
– Įkurti fondą, kuris supaprastintomis sąlygomis galėtų administruoti žiniasklaidos bendrovėms skirtas pagalbos lėšas ar tai daryti per kitą Vyriausybės pavedimu įpareigotą instituciją;
– Supaprastinti viešojo sektoriaus viešuosius pirkimus informacijos sklaidai apie VRM, SAM, SADM, savivaldybių ir kitų Valstybės institucijų naujienas, taip informuojant skaitytojus ir gaunant viešojo sektoriaus pajamas;
– Suteikti subsidiją esamų siųstuvų infrastruktūros ir nuomos kaštams padengti;
– Padidinti socialinės reklamos kiekį nacionalinėse, regioninėse ir vietinėse žiniasklaidos priemonėse;
– Kompensuoti dalines periodinių leidinių spausdinimo išlaidas;
– Kompensuoti periodinių leidinių pristatymo išlaidas per AB „Lietuvos paštas“ karantino laikotarpui.
Šį kreipiamasi pasirašo asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovas Mindaugas Reinikis, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių asociacijos vadovė Rasa Navickienė, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos vadovė Gabrielė Andrašiūnienė ir Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus.