„Migracijos procesai pasaulyje, Europoje, mūsų regione ir šalyje tapo vienu didžiausių laikmečio iššūkių. Atsako reikalauja ne tik ginklu diktatorių rankose virtusi neteisėta migracija. Ne mažesnio budrumo reikalauja ir teisėtos – darbo migracijos tendencijos. Turime galvoti, kaip sprendžiant darbo jėgos problemą, nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui. Būtina atnaujinti strategines migracijos politikos kryptis – jos turi atitikti šiandienos iššūkius“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai tai buvo daugiausia Ukrainos karo pabėgėliai ir Baltarusijos režimo persekiojami Baltarusijos piliečiai. Ukrainos piliečių Lietuvoje skaičius šiemet truputį sumažėjo. Iš viso šalyje gyvena 86 tūkst. ukrainiečių, iš jų daugiau nei 51 tūkst. pratęsta ES laikinoji apsauga. Sparčiai auga Baltarusijos diaspora Lietuvoje – jų šalyje gyvena 62 tūkst. Per 11 šių metų mėnesių jų į Lietuvą atvyko 14 tūkst.
Iš viso 2023 m. į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai. Ministrės teigimu, sparčiai augant teisėtai dirbti atvykstančių užsieniečių srautui, darosi vis sunkiau užtikrinti kontrolę ir integracijos procesus. Valstybės saugumo departamentas (VSD) atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo neraminanti tendencija – imigrantai gali būti išnaudojami priešiškų šalių žvalgybos tarnybų veikimui.
Šiemet priimta 16 tūkst. sprendimų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui uždrausti į Lietuvą atvykti užsienio piliečiams. Dėl tos pačios priežasties 411 Baltarusijos piliečių šiemet buvo panaikinti laikini leidimai gyventi, o 562 baltarusiams juos atsisakyta išduoti. VSAT dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 603 Baltarusijos piliečių. Pasak ministrės, tai rodo, kad anksčiau priimtos ribojamosios priemonės veikia.
Darbo migracijos tendencijos rodo, kad kuriasi daug naujų įmonių, kurios neįdarbina, bet „pernuomoja“ užsieniečius kitoms įmonėms.
Galimybė įdarbinti užsieniečius trumpalaikio buvimo metu, nepakankamas užsieniečių įdarbinimo sąlygų reglamentavimas, sudaro sąlygas darbdaviams piktnaudžiauti įdarbinimo procedūromis.
Ministrės teigimu, dabartinė šalies migracijos politika nebeatitinka aktualijų ir tendencijų, nes migracijos paveikslas yra iš esmės pasikeitęs. Todėl būtina efektyviau reguliuoti darbo migracijos srautus ir, sprendžiant darbo jėgos problemą, nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui. Siekiant šio tikslo, bus suburta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri atnaujins ir laikmečio grėsmėms pritaikys migracijos politikos strategiją.
Nuo naujų metų pagal VSD rekomendacijas taip pat planuojama kai kuriose šalyse naikinti išorės paslaugų teikėjo centrus, kurie šiuo metu veikia 34 šalyse.
Siekiant užtikrinti, kad migracijos procedūromis nebūtų piktnaudžiaujama, bus rengiamos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir kitų įstatymų pataisos. Jomis Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlys griežtinti reikalavimus įmonėms, kviečiančioms dirbti užsieniečius, ir tuo pačiu stiprins užsieniečių darbdavių veiklos kontrolę. Taip bus siūloma griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas, Lietuvoje leisti dirbi tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, sustiprinti užsieniečių buvimo ir gyvenimo kontrolę bei apmokestinti tarpininkavimo raštus įmonėms, kurios kviečia užsieniečius dirbti Lietuvoje.
Seimo nariai L. Kasčiūnas ir P. Saudargas Seimui teiks NSGK drauge su VRM parengtus skubius pasiūlymus, kurie padės sugriežtinti imigracijos procedūras ir užkardyti nustatytas grėsmes nacionaliniam saugumui.
Siūlymai susiję su integracija ir lietuvių kalbos mokėjimu, tam tikrais teisėtos migracijos aspektais, nustatant naują laikino leidimo gyventi panaikinimo pagrindą, kriterijus laikinojo įdarbinimo įmonėms ir 6 mėnesių terminą, po kurio užsienietis galėtų keisti darbdavį. Taip pat bus teikiami siūlymai, susiję su prieglobsčio prašytojais ir išvykstančiais užsieniečiais bei probacija.
VRM pristatė ir neteisėtos migracijos tendencijas Europoje, regione ir Lietuvoje. Neteisėtos migracijos spaudimas ES išorės sienoms nemažėja, 2023 m. jau fiksuota 232 tūkst. atvykusiųjų. Nors situacija ES šiek tiek stabilizavosi, neteisėtų atvykimų fiksuojama 17 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Daugiausia neteisėtų migrantų šiemet sulaukė Italija, Vengrija, Graikija, Ispanija ir Kroatija.
Didėjanti problema – antrinis migrantų judėjimas Šengeno viduje.
Beveik ketvirtadalis prieglobsčio prašymų pateikiami po antrinio judėjimo Šengeno viduje. 11 Šengeno valstybių šiuo metu yra atstačiusios vidinių sienų kontrolę.
Regione neteisėtos migracijos spaudimas ties rytine ES ir Šengeno erdvės siena išlieka, mėginimai neteisėtai kirsti „žaliąją“ sieną vyksta kiekvieną dieną. Nuo rugpjūčio mėn. Suomija susiduria su nauja Rusijos organizuojama instrumentalizacijos apraiška – neteisėti migrantai atvyksta per pasienio kontrolės punktus ir ten prašo prieglobsčio. Srautams padidėjus, Suomija jau uždarė 7 sienos su Rusija perėjimo punktus, liko atviras tik vienas punktas šalies šiaurėje. Ši situacija gali paveikti ir Norvegiją, Estija taip pat padidino parengties lygį.
Lietuvos – Baltarusijos pasienyje situacija sąlyginai rami, iš Kaliningrado srauto taip pat nėra. Šiemet Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) užkardė apie 2,5 tūkst. bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos – Baltarusijos sieną. Iš viso tokių atvejų nuo migracijos krizės pradžios – 21,8 tūkst.
Siekiant toliau efektyviai valdyti neteisėtos migracijos situaciją, 6 regiono šalių ministrai palaiko nuolatinį ryšį, keičiasi informacija apie situaciją ir galimas priemones, jei situacija pablogėtų ir reikėtų bendro regioninio atsako grėsmėms. Toliau dedamos pastangos, kad ES migracijos politikoje ir teisėje atsirastų įrankiai instrumentalizuotai migracijai stabdyti. Lietuva palaikys Suomijos siūlomą ES lygmens mechanizmą, kuris susidūrus su instrumentalizuota migracija leistų šalims išvis stabdyti prieglobsčio priėmimą.