Tiriama versija, kad gali būti atkasti vieno iš žymiausių partizanų vadų Juozo Lukšos-Daumanto bendražygio Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo palaikai.
Jie žuvo 1949 metų gruodžio 15 dieną Šlynakiemio kaime netoli Punsko.
Penkių žmonių palaikai atkasti Suvalkų evangelikų kapinėse, kur archeologinius tyrimus atlieka Lenkijos tautos atminties instituto darbuotojai.
„Yra versija, kurią reikia tikrinti“, – BNS sakė kasinėjimų vietoje šią savaitę apsilankęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas Rytas Narvydas.
„Sutarėme su lenkais, kad sudalyvausime tame procese, rasime artimuosius, paimsime jų DNR mėginius. Kai tik bus mėginiai, bus galima daryti ekspertizes ir nustatyti žmonių tapatybę“, – teigė jis.
Pasak R. Narvydo, žinoma, kad Lenkijos teritorijoje galėjo žūti keliolika Lietuvos partizanų.
Jie žūdavo bandydami kirsti Sovietų Sąjungos ir Lenkijos sieną, taip pat užsiimdami rezistencine veikla pasienyje.
„Lietuvos partizanams ta siena buvo vienintelė vieta, per kurią buvo galima palaikyti ryšį su išeivija, su Vakarais“, – teigė R. Narvydas.
Lietuvos istoriko teigimu, minėtos Suvalkų evangelikų kapinės pokariu Lenkijos saugumo tarnybų naudotos tokiu pačiu tikslu kaip Našlaičių kapinės Vilniuje. Tai buvo jau neveikiančios, mažai lankomos kapinės, čia būdavo slepiami nužudytų ar neaiškiomis aplinkybėmis žuvusių rezistentų kūnai.
Genocido centro darbuotojas teigė nustebęs Suvalkų kapinėse aptikęs simbolinį J. Krikščiūno ir V. Prabulio kapą.
Genocido centro duomenimis, Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas J. Krikščiūnas-Rimvydas Lenkijos sieną perėjo 1949 metų pavasarį. Jis turėjo informuoti Vakarus apie Vyriausiosios partizanų vadovybės sukūrimą ir padėtį Lietuvoje. Į Vakarus jis vežė daug partizanų surinktos ir jo sutvarkytos medžiagos apie sovietų vykdomas represijas, tačiau medžiaga pakeliui į Varšuvą dingo.
J. Lukša-Daumantas, tuo metu jau buvęs Vakaruose, per ryšininkus prašė J. Krikščiūno grįžti į Lietuvą ir pamėginti bent iš atminties atkurti šią medžiagą ir atvežti ją į Prancūziją. J. Krikščiūnas šį pavedimą atliko. J. Lukša, remdamasis gauta medžiaga, su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu parengė memorandumą Jungtinėms Tautoms.
Apsuptas komunistinės Lenkijos pasienio kariuomenės J. Krikščiūnas žuvo bunkeryje kartu su V. Prabuliu-Žaibu.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
Autorė Jūratė Skėrytė