Gruodį išsinuomojęs kambarį vyras tikėjosi pradėti naują gyvenimą, tačiau apsigyvenęs su dukrytėmis buto savininko buvo išprašytas.
34-erių panevėžiečiui Artūrui Čeberiakui nuomojame bute šiandien paskutinė diena. Dviejų vaikų tėvas lanksto pustrečių metukų dukryčių drabužėlius ir juos krauna į lagaminą. Kur teks pasidėti trijų asmenų šeimai, nežinia.
„Gyventi gatvėje būtų blogiausias variantas. Man tinka bet koks kambarėlis, kur šiltai galėtų miegoti dvynukės“, – „Sekundei“ tvirtino tėvas.
Margių gatvėje gruodžio mėnesį išsinuomojęs dvidešimties kvadratinių metrų kambarį, vyras tikėjosi pradėti naują gyvenimą. Čia atsivežė neseniai įsigytą buitinę techniką, baldus ir įrankius. Su būsto savininku sudarė sutartį ir vylėsi įsikurti ne vieneriems metams.
A. Čeberiakas buto šeimininkui sakė gyvensiąs vienas, tačiau kai vyrui buvo paskirta laikina vaikų globa, mažametes mergaites jis apgyvendino pas save. Apie tai sužinojęs būsto savininkas A.Čeberiako paprašė išsikraustyti.
„Sausio pradžioje sulaukiau žinios, kad man reikia išsikraustyti. Jam nepatinka, kad yra du maži vaikai, ir viskas. Sako, triukšmaujam ir panašiai. Už nuomą sumokėjau iš anksto ir nieko jam nesu skolingas“, – aiškina be namų likęs vyras.
Tačiau buto savininkas Jonas dėsto savo versiją ir neslepia, kad pagrindinė priežastis, kodėl prieš mėnesį paprašė išsikraustyti nuomininko, – dvi mažametės.
„Visko buvo. Iš pradžių jis sakė, kad gyvens vienas. Taip ir sutarėm. Per kelias savaites išgražino kambarį ir atsivedė vaikus. Jis pasakojo, kad turi mergaites, bet kad jos čia gyvens, nebuvo nė kalbos. Tai supraskit, koks jis žmogus: nei mums sakė, nei mūsų klausė. Už nuomą sumokėjo, komunalines išlaidas irgi padengė, tik nežinau, ar išsikraustęs nepaliks skolos už sausio mėnesį. Aš dėl nieko nekaltas, o butą jis turi susirasti pats“, – aiškino buto savininkas.
Be vaikų priimtų
Sužinojęs nelinksmą naujieną, A. Čeberiakas pradėjo ieškoti kitos pastogės. Bet nesėkmingai. Visi nuomotojai kaip susitarę tvirtino vyro su vaikais nepageidaujantys. Tuos įsitikino ir šeimai pagelbėti atskubėję „TV pagalbos“ žurnalistai.
„Esame visiškoje duobėje. Visą savaitę skambinome kur tik galėjome. Skaitėme kiekvieną skelbimą, susisiekėme su visomis agentūromis, atsakymas tas pats: vieną priimčiau, bet tik ne su vaikais. Tai pats didžiausias nužmogėjimas“, – pasipiktinęs kalbėjo „TV pagalbos“ žurnalistas Arnas Švilpauskas.
Tiesa, gelbėtojams pavyko rasti nuomojamą namelį Kupiškio rajone, Subačiuje, tačiau ten gyventi vyras nelabai nori, bet iš bėdos, sako, tikrai eisiąs.
„Reikėtų vėl pakeisti darželį, be to, būtų sunku rasti darbą. Bet esu pasiryžęs ir tokiems iššūkiams. Juk reikia kaip nors gyventi“, – teigia A. Čeberiakas.
Tai, kad mažametės gali likti gatvėje, nerūpi ir vaiko teisių specialistėms. Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė aiškina, kad tai savininko ir nuomininko problemos.
„Rožių gatvėje yra Šeimos namai. Ten laikinai prisiglausti gali bet kas, net ir tėvas su vaikais. Jeigu tėvai negali pasirūpinti vaikais, tada tuos klausimus sprendžia valstybė. Jeigu jis bus išmestas į gatvę, spręsime, ką daryti. Ieškosime giminaičių, kurie galėtų pasirūpinti mergaitėmis. Jeigu ir jie negalės, tada vaikus paimsime į socialinę globos įstaigą. Bet tai yra nuoseklus darbas. Šiuo atveju aš manau, kad tai nėra pagrindinis mūsų darbas, tai yra nuomotojo ir nuomininko kalba“, – „Sekundei“ tvirtino A. Grainienė.
Tokia vaiko teisių gynėjos pozicija nustebino Šeimos namų vadovę Irmą Zabulionytę.
„Tai, kad valstybinės įstaigos tokiais atvejais atsuka nugara, man ne naujiena. Mūsų namai – Moterų krizių centras – turi tam tikras taisykles ir jų mes privalome laikytis. Nors ir neturime teisės apgyvendinti vyro su vaikais, kraštutiniu atveju, jei šeima tikrai atsidurs gatvėje, aš pasiruošusi bent jau laikinai ją priimti. Mes galime teikti psichologinę, teisinę pagalba, pasirūpinti maistu ir drabužiais, bet šiuo atveju ne apgyvendinti“, – paaiškino I. Zabulionytė.
Į vaikų namus neatiduos
A. Čeberiakas šiuo metu neturi jokių pajamų, yra užsiregistravęs Darbo biržoje. Vos prieš kelias dienas susitvarkė dokumentus, kad gautų socialinę pašalpą.
Nors vyras baigė tik devynias klases, jis sako galintis dirbti bet ką. Patirties turi ir statybose, ir vadybos srityje.
Jam laikina vaikų globa paskirta todėl, kad alkoholio liūne paskendusi motina negalėjo tinkamai pasirūpinti dukromis. A. Čeberiakui pagalbą teikia socialiniai darbuotojai, įvairūs labdaros ir paramos fondai. Maistą ir drabužėlius vaikams tėvas perka užstatydamas ar parduodamas nereikalingus daiktus.
„Nėra taip buvę, kad vaikai neturėtų ko valgyti. Gaminu pats, šaldytuvas visada pilnas. Užstačiau kompiuterį, pardaviau muzikos aparatūrą ir nupirkau sauskelnių. Nenoriu atiduoti jų į vaikų namus. Dvynukės mano brangiausias turtas, todėl darysiu viską, kad jos augtų su manimi“, – tvirtina A. Čeberiakas.
Nors vyro praeityje būta klaidų, jis stojasi ant kojų ir bando kabintis į gyvenimą.
A. Čeberiakas pripažįsta gyvenęs netinkamai, kartais nevengdavęs taurelės, pakeldavęs ranką prieš savo moterį. Buvusi jo žmona įniko į alkoholį, nesirūpino ne tik dvynukėmis, bet ir trimis nesantuokiniais savo vaikais. Jie gyvena su giminaičiais.
„Jai padeda mama, močiutės, seserys, o aš nieko neturiu, tik dvynukes. Tėvai mirę, sesuo susikūrusi savo gyvenimą, brolį esu matęs tik per mamos laidotuvės. Būna dienų, kai verkiu, kartais – iš džiaugsmo, kartais – iš sielvarto. Dažnai sėdžiu apsikabinęs dukrytes ir svajoju apie kitokį gyvenimą“, – sako A. Čeberiakas.