Šv. Mišių metu kunigas kreipėsi į įtariamą J. Šikšniūtės žudiką: nešiokis tą jausmą širdy

Jauna, graži, mylima artimujų ir draugų. Taip Justiną Šikšniūtę apibūdina ją pažinoję žmonės.

Atsisveikinti su mergina atvažiavo jos buvę bendramoksliai, balta urna skendėjo tarp baltų gėlių. Nuo pat ankstyvo ryto šalia šarvojimo salės susirinko daugiau nei 50 žmonių, nešinų gėlėmis, gatvėje nusidriekė automobilių eilės.

Nors merginos artimieji norėjo nedidelių laidotuvių, pagerbti nužudytą merginą nuo pat šeštadienio ryto atvyko nemažas būrys žmonių. Į didžiausią Mažeikiuose Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią jau priešpiet ėmė rinktis J. Šikšniūtės draugai. Šioje bažnyčioje J. Šikšniūtė buvo pakrikštyta, priėmė pirmosios komunijos sakramentą. Mišios už žuvusiąją bus laikomos vidurdienį. Čia susirinko net apie 300 žmonių.

etaplius.lt vaizdo medžiaga

Šv. Mišias už nužudytąją aukojęs kunigas Zenonas Degutis per pamokslą pasmerkė kraupią žmogžudystę. 

„Jaunatviško vėjo kupinoje jaunystėje išeiti į Dievo rankas? Mes viską suvokiame ribotai. Gal Dievas siuntė perspėjimus ir ženklus? Nereagavo... Gal Dievas nusprendė nubausti tą žmogų: nešiokis tą jausmą širdy, kad esi smurtininkas.“, - kalbėjo dvasininkas.

Kunigas taip pat klausė:  „Kodėl būtent Justinai tai turėjo nutikti? Žmogus visada žingeidus, tačiau šiandien kamuoja vienas klausimas – kodėl? Gal Dievas jai iš anksto tai buvo numatęs.“

Dvasininkas prisiminė, kad būtent jis prieš daugiau kaip 19 metų krikštijo Justiną toje pačioje bažnyčioje.

„Atleiskite, kad leisiu sau asmeniškumus. Prieš 19 su puse metų, kai visiškai jauni tėveliai krikštijo Justiną, atrodė, kad rankose neša saulę. Tada džiaugėmės kartu. Gal mes per mažai ir nedrąsiai svajojome, o gal per tyliai meldėmės. Tai vis spėlionės“, – svarstė Z. Degutis.

Po apeigų laidotuvių procesija pajudėjo į Geidžių kapines, kur šalia prieš pusantro mėnesio mirusios merginos senelės kapo palaidota urna su J. Šikšniūtės pelenais. 

Prie duobės, į kurią buvo įleista urna su J. Šikšniūtės pelenais, susirinkę keli šimtai žmonių šluostėsi ašaras. Merginos gedėjo ir ją pažinoję žmonės, ir tie, kurie palaikyti sunkią valandą atėjo skaudžią netektį išgyvenančių tėvų.

Prie kapo širdį vėrė J. Šikšniūtės mamos rauda. Ji kalbėjo niekaip negalinti suprasti, kodėl jos vaikas buvo taip nuskriaustas, kai dukra buvo tokia nekalta, niekam nėra pikto žodžio pasakiusi.

Žiaurus merginos nužudymas sukrėtė ne vieną, o jos tėvams suteikė sunkiai pakeliamą skausmą.

Prieš laidotuves su Justina studijavusios merginos tarpusavyje sutarė, kad ją palydėti turi tik artimi žmonės. Užuojautas ir gėles paruošė būrys ją pažinojusių draugų.

Sekmadienio vakarą iš Saugų miestelio, esančio Šilutės rajone, mažeikiškė į Klaipėdą išvyko internete surastu pakeleivingu automobiliu. Be žinios dingusios merginos dar tą patį vakarą ėmė ieškoti jos draugės. Apie merginos dingimą jos pranešė tėvams, jie – policijai.

Nuo pirmadienio įvykiai ėmė rutuliotis nepaprastu tempu, tačiau tėvų širdis pajuto, kad mylimos dukters nebėra vien išvydę jos drabužius ir daiktus.