„Diskusijos visada buvo galima tikėtis, nes jau trečią kartą yra daroma reforma ir praeitų pertvarkų patirtis leido prielaidą turėti, kad pasipriešinimas bus. Matyt natūralu, miškų urėdijos savo autonomijos nenori prarasti ir būdamos įtakingos regionuose, jos turi instrumentus tai diskusijai eskaluoti“, - paklaustas, kaip sekasi atlaikyti viešojoje erdvėje kilusį pasipriešinimą sakė K. Navickas.
Urėdas teigė, kad iš principo reformai nesipriešina, bet ją įsivaizduoja kitaip: „Nesakyčiau, kad iš principo yra priešinamasi šiai reformai, bet nerimas ir savotiškas pasipriešinimas kyla dėl formos, kad turi būti viena įmonė ir pan. Dar pernai metais generalinė miškų urėdija buvo sudariusi komisiją iš specialistų, mokslininkų, kurie svarstė, koks modelis turi būti. Kad reforma neišvengiama, mes visi suprantame. Urėdijos savo dydžiu, kirtimų apimtimi yra netolygios ir joms visoms yra sudėtinga pasiekti iškeltus ekonominius uždavinius. Buvo priimtas toks pamąstymas, kad reikėtų esamas 42 urėdijas stambinti.“
Kyla įvairių „sąmokslo teorijų“
„Kodėl viena įmonė? Šiai dienai 42-u juridiniai asmenys konkuruoja dėl išlikimo. Mes matome, kad dėl tos konkurencijos nukenčia ir gamtinės vertybės. Vien Kaišiadorių urėdijoje 108 atvejai, kai buvo vykdomi kirtimai natūraliose buveinėse. 22 iš jų visiškai sunaikintos. Situacija buvo panaši prieš steigiant Labanoro miške rezervatą, tik urėdija sužinojo, kad bus steigiamas rezervatas, pusė miško buvo iškirsta. Yra tokie precendentai, kurie nepuošia šios bendruomenės. Vienoje įmonėje galima išskirstyti žmones ir darbus tolygiai visoje Lietuvos teritorijoje“, - aiškino K. Navickas.
Paklaustas, kaip vertina kaltinimus, kad reforma yra užsakyta medienos įmonių, kad jam kažkas už ją sumokėjo, kad valstybiniai miškai bus privatizuoti, ministras teigė: „Dėl miškų privatizavimo, Lietuvos miškus gina tiek miškų įstatymas, tiek Konstitucija. Kas gali nuspręsti dėl miškų privatizavimo, tik Seimas, čia ne Aplinkos ministerija. Dėl sumokėjimo man, tai man niekas nesumokėjo.“
R. Piečia, paklaustas, ar kaip ir kai kurie jo kolegos urėdai, jis irgi mano, kad reforma yra užsakyta, atsakė neigiamai: „Aš nemėgstu vadovautis sąmokslo teorijom, nemėgstu kažko kaltinti. Ministras yra politikas, mes vertiname jo nuomonę, dėl to mes ir diskutuojame. Mes matome situaciją kitaip. Gal tik tiek, kad tos diskusijos turėjo vykti truputėlį anksčiau, dar nepateikus pataisų. Mes dabar kalbame apie diskusiją, bet esame atsidūrę nelygiavertėse pozicijose. Turime situaciją, kai 42-i urėdijos yra įstatymu įtvirtintos, visi suprantame, kad tai nėra teisingas variantas. Dabar kartelė yra tokia, kad paskelbta, kad bus viena įmonė ir diskutuokime, kaip čia turi būti.“
Apie „teistus už gerus darbus“
Tauragės urėdas teigia, kad ir savivaldybės prieštarauja tokiai reformai.
„Vakar radau savivaldybių asociacijos išplatintą pranešimą, tai savivaldybių asociacija taip pat nepritaria šiai reformai“, - kalbėjo R. Piečia.
R. Piečia yra buvęs Tauragės rajono meras, dabar Tauragės savivaldybės tarybos narys nuo socialdemokratų partijos. Paklaustas, ar nėra taip, kad savivaldybės visuomet prieštaraus tokiai reformai, nes dalis urėdų patys yra savivaldybių tarybų nariai jis teigė: „Aš esu tarybos narys, bet esu opozicijoje. Tai nieko nekeičia, žmones visada neramina nežinia, taip yra ir periferijoje, su urėdijomis.“
Paklaustas, ar žino, kad savivaldybių asociacijos prezidentas yra Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, kuris pats nėra skaidriausios reputacijos, urėdas ėmėsi ginti merą: „Žinau. Reputacija yra toks dalykas, priklauso nuo to, kaip mes ją vertinsime. Darbdavių konfederacijos vadovas viename savivaldybių asociacijos suvažiavime yra pasakęs, kad tokius merus kaip Ričardas Malinauskas reiktų klonuoti. Čia ėjo kalba apie jo padarytus darbus Druskininkams. Visi kiti dalykai, tvoros ir t.t. Žinote, kuo žmogus populiaresnis, labiau matomas taip ir būna, va ministrui irgi meta kaltinimus, kad galbūt jį kažkas nupirko ir t.t. Kuo daugiau gerų darbų darai, tuo daugiau atsiranda oponentų. Vienas meras buvo net teistas už gerus darbus.“
Paminėjus, kad ir vienas Kuršėnų urėdas irgi, matyt, yra „teistas už gerus darbus“, nes teismas jį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, o jis pareigose dirba iki šiol, R. Piečia sakė: „Galbūt nežinau, dar, matyt, nedirbau urėdu, jeigu toks faktas ir įvyko.“
Paklaustas, ar apie urėdijų klausimą kalbėjo su kažkuo iš socialdemokratų partijos vadovybės, nes pats yra taryboje nuo socialdemokratų partijos, Tauragės urėdas teigė, kad vadovybės net nepažįsta: „Tikrai nekalbėjome. Aš nesu socialdemokratų partijos narys, tik nuo tos partijos esu taryboje. Nesu pažįstamas su partijos vadovybe ir nesu bendravęs šiuo klausimu.“
Medžioklių netoleruos
Žiniasklaidoje buvo iškelti faktai, kai urėdijų komercinės medžioklės plotuose medžioja įtakingi verslininkai ir politikai, o urėdijos organizuoja tas medžiokles. Paklaustas, kodėl tai yra urėdijų funkcija, Tauragės urėdas sakė, kad pats tuo neužsiima.
„Negaliu atsakyti, nes mes komercinių medžioklės plotų neturime jau 15 metų. Aš pasiūliau, kad tai neapsimoka, sąnaudos yra didesnės už pajamas, be to, tai yra nebūdinga miškininkystės požiūriu veikla. Pusė urėdijų, lygiai 21 urėdija, turi komercinius medžioklės plotus“, - kalbėjo R. Piečia.
K. Navickas sakė, kad sieks, jog šios veiklos nebūtų vykdomos: „Komercinių medžioklių organizavimas yra ne urėdijų funkcija. Mes sieksime, kad būtų tos veiklos atsisakoma.“
Urėdas nemano, kad korupcija miškuose yra didesnė nei kitur
Miškų sektorius neretai pavadinamas korumpuotu, nes teisėsaugos institucijos yra pradėjusios ne vieną tyrimą prieš urėdus ar urėdijų darbuotojus, net juos suima, o štai apie kitų aplinkosaugos sistemos pareigūnų suėmimus taip dažnai nesigirdi. Tauragės urėdas, vertindamas skaidrumą urėdijose, teigė, kad korupcija čia nėra didesnė nei kitur.
„Kiekvienoje mūsų gyvenimo srityje yra kažkokių prasilenkimų su teise. Bet tikrai mūsų bendruomenėje tie dalykai nėra labiau išreikšti negu kitose gyvenimo srityse. Aš nemanau, kad pas mus kažkas yra ypatingai tokio, kad reikėtų eskaluoti, kad pas mus viskas yra neskaidru. Atvejų pasitaiko, bet jie nėra dažnesni nei kitose srityse“, - kalbėjo R. Piečia.
Aplinkos ministras teigė, kad kai kurie viešumoje pasirodę faktai jį nustebino: „Kai kuriais atvejais mes net nustembame, kas vyksta šiame sektoriuje. Tiek tos netikėtai iškilusios urėdijų darbuotojų atostogos Graikijoje ar Turkijoje (už valstybės pinigus – DELFI) nedaro garbės. Nenoriu toliau eskaluoti tos temos, svarbu, kad patys miškininkai pripažįsta, kad yra bėdų.“
Paklaustas, kiek kainuoja urėdo postas, nes kiek anksčiau STT nustatė, kad už postą buvo galimai sutarta 100 tūkstančių litų suma, STT gaudė kyšį perdavusius asmenis, Tauragės urėdas atsakė: „Nieko nekainuoja urėdo vieta, man neteko mokėti.“
Kai kuriose urėdijose – amžini vadovai
Dar vienas aspektas – kai kurie urėdijų vadovai nesikeičia dešimtmečiais. Seniausiai priimtas urėdas dirba nuo 1985 metų, yra dešimt urėdų, kurie įsidarbino iki 1995 metų. Paklaustas, ar pritartų vadovų kadencijos, už kurias pasisakė ir prezidentė, Tauragės urėdas teigė, kad galbūt pritartų, bet viskas priklauso nuo žmogaus darbo. Jis iškėlė pensinio amžiaus urėdų problemą, nes su jais atsisveikinti sunku.
„Kadencijos galbūt būtų ir neblogas variantas. Bet jeigu gerai dirbi, jeigu vykdai visus iškeltus kriterijus, galbūt ir nereiktų drastiškai elgtis. Aš neturiu nieko prieš pensijinio amžiaus žmones, bet problemos prasideda, kai reikia tuos žmones išlydėti užtarnauto poilsio. Vienas dar nori sulaukti 70-dešimtmečio, kitas nori sulaukti darbo stažo sukakties ir pan. O dėl stažo, jeigu gerai dirbti, jeigu vykdai kriterijus, kodėl žmogų reiktų atleisti“, - sakė R. Piečia.
Ar galimas kompromisas?
K. Navickas pažymėjo, kad reformos metu bus atleisti 400 žmonių, o ne didesni kaičiai, kurie yra platinami.
„Jeigu Seimas pritaria įstatymo pataisoms, mes turime visus šiuos metus pasirengimui. Nuo sausio 1 dienos, jeigu įvyksta susijungimas, atleidimo lapelių nebus, tą noriu labai pabrėžti. Žmonių pradžioje reikės tiek, kiek jų yra dabar, išskyrus gal teisininkus, personalo skyriaus vadovus. O galutinis skaičius žmonių, kurie pabaigus jungimą bus atleisti, yra 400“, - aiškino K. Navickas.
Urėdas teigė pasisakantis už urėdijų jungimą, paklaustas, kiek jo nuomone urėdijų turi likti Lietuvoje, R. Piečia sakė: „Mes neturime konkretaus skaičiaus. Socialdemokratai yra užregistravę kitokią įstatymo pataisą dėl miškų reformos. Yra kriterijai, kokį miškų plotą turėtų valdyti urėdija ir kokios turi būti minimalios kirtimų ir medienos pardavimų apimtys. Miškininkai mano, kad tas variantas yra priimtinesnis, mažiau skausmingas, mažiau žmonių netektų darbo.“
Paklaustas, ar galėtų dėl urėdijų klausimo eiti į kompromisus, ar viena įmonė yra vienintelis ir galutinis variantas, K. Navickas atsakė: „Politika ir yra kompromisų menas. Bet dabar mes nematome ženklų, kad yra didžiulė opozicija mūsų siūlomam variantui, dėl to mes manote, kad jis yra teisingas.“
Be to, ministras pažymėjo, kad vykdant reformą nėra remiamasi nei latvišku, nei suomišku pavyzdžiu: „Čia ir yra bėda, kad žmonės galvoja, kad mes remiamės kažkokios šalies patirtimi. Jeigu mes remtumėmės labai liberaliu modeliu ir mišką vertintumėme tik kaip komercinės veiklos išdavą, tai visi suprastų, kad šioje vietoje mes vykdome radikalią reformą. Mes konsultuojamės su visais. Bet kalbant apie mūsų nuosaikiąją reformą, mes norime palikti miškuose dirbančius žmones, juos įdarbinti prie aplinkosauginių veiklų.“
Bedė į saugomas teritorijas
Šiuo metu urėdijose dirba apie 150 buhalterių, paklaustas, kaip vertina tokį skaičių, nes tik didžiulis verslo flagmanas galėtų sau leisti tokį buhalterių skaičių, urėdas teigė, kad saugomose teritorijose buhalteriai naudojami dar neefektyviau.
„Mes nieko neturime prieš saugomas teritorijas, bet ten turime 37 juridinius vienetus, kuriuose dirba 397 žmonės. Tie visi vienetai turi po direktorių ir po buhalterį. Urėdijose vienam buhalteriui tenka 25 darbuotojai, o saugomose teritorijose vienam buhalteriui tenka 10 darbuotojų. O mūsų veikla yra daug platesnė ir daug rimtesnė“, - kalbėjo R. Piečia.
Ministras teigė, kad yra planuojama ir saugomų teritorijų pertvarka.