DELFI domėjosi, kur Vilniaus savivaldybė numačiusi sklypą mečetės statybai. „Vietos, kuriose gali būti statomi tokie visuomeninės pastatai, tarp jų ir kulto – dvi“, – sakė Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas Artūras Blotnys.
Pagal 2012 metais savivaldybės parengtą detalųjį planą beveik hektaro sklypas, kuriame galėtų atsirasti mečetė ar kitas tokio tipo pastatas – Naujininkuose, Žirnių gatvėje, prie senųjų karaimų kapinių. Kitas – Sietyno gatvėje Karoliniškių gyvenamajame rajone.
Apie šią vietą savivaldybė su musulmonų bendruomene diskutavo prieš kelerius metus, tačiau pasikeitė teritorijų planavimo įstatymas ir darbai kuriam laikui buvo įstrigę. „Dabar mes maždaug trijų hektarų plote formuojame du visuomeninės paskirties sklypus, kur gali atsirasti ir kulto pastatai“, – sakė A. Blotnys.
Pasak jo, dėl mečetės statybos buvo specialiai rengtas sklypas Žirnių gatvėje, tačiau tuo metu jis religinei bendruomenei netiko. „Nežinau, kaip dabar. O dėl Sietyno gatvės jie buvo išreiškę savo pageidavimus, tik reikia palaukti, kol mes su Nacionaline žemės tarnyba baigsime to sklypo įforminimo procedūras. Šiemet šie darbai turėtų būti baigti“, – DELFI sakė Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas.
Sietyno gatvė yra Karoliniškių pakraštyje, šalia aplinkkelio. Nuo gyvenamųjų namų maldos namus skirtų miškelis ir kelias. „Nelabai didelį pasirinkimą turime – arba Žirnių gatvė, arba Sietyno“, – pakartojo A. Blotnys, pabrėždamas, jog pretenduojančiųjų į visuomeninės paskirties teritorijas yra daug – sportininkai, kiti, o kam skirti, spręs miesto valdžia.
Centre buvusią mečetę išgriovė ir užlygino buldozeriais
Kaip DELFI komentavo Lietuvos musulmonų muftijus Romas Jakubauskas, galutinai dar neaišku, kurį konkrečiai sklypą jie pasirinks. Savivaldybės siūlymas mečetę statyti prie aplinkkelio, Sietyno gatvėje musulmonus labiau tenkina, nei ankstesnis, kai mečetės statybai buvo skirtas, muftijaus žodžiais, užkampis Naujininkų rajono Žirnių gatvėje.
Netoli Lukiškių aikštės buvusios senosios mečetės vietoje jau kelis dešimtmečius stovi Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos bei Chemijos institutų pastatai, todėl bendruomenė prašė Mečetės gatvėje jiems priklausiusį 2 hektarų sklypą skirti kitoje Vilniaus vietoje.
Dabar Vilniuje islamo išpažinėjai meldžiasi muftiato patalpose, tačiau tikisi, kad savivaldybė pagaliau sudarys galimybę jiems pasistatyti mečetę, nes pačiame centre veikę maldos namai po 1960 metų buvo nugriauti, buldozeriais užlygintos musulmonų kapinės, o jų vietoje išdygo Vilniaus universiteto mokslo įstaigų pastatai.
Sostinės centre buvusius musulmonų maldos namus primena tik Mečetės gatvės pavadinimas ir atminimo lenta. „Tos vietos mes, aišku nebeatgausime, tačiau norėtume, kad Mečetės gatvėje iškiltų bet jau memorialas”, – sakė Lietuvos musulmonų sunitų muftijus.
Iš minareto maldai kviečia muedzinas
Mečetę sudaro pastatas, kurio vidus išklotas kilimais, mat musulmonai melsdamiesi turi galva paliesti grindis. Vienoje iš sienų yra mihrabas – arka, atgręžta tiksliai į Mekos miestą Saudo Arabijoje. Į šią arką atsisukę žmonės ir meldžiasi, nes minėtas miestas islame laikomas šventu.
Į mečetės vidų galima užeiti tik nusiavus batus. Šalia mečetės yra patalpa su praustuvais, skirta apsiplauti prieš maldą, nes musulmonai turi melstis švarūs. Šalia mečetės gali būti bokštas – minaretas iš kurio žmones muedzinas kviečia melstis.
Kaip pasakojama, pirmoji mečetė buvo pranašo Mahometo namas Medinoje, mieste į šiaurę nuo Mekos.
Lietuvoje yra keturios mečetės: Kaune, Nemėžyje, Keturiasdešimtyje Totorių, Raižiuose. Vilniaus mečetė nugriauta septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.