P. Poderskis, vadovaujantis šiai komisijai, BNS tvirtino, jog teisės aktai numato, kad jei paskelbta ekstremali situacija nėra išsprendžiama per pusmetį nuo jos paskelbimo, ji automatiškai skelbiama Vyriausybės lygmeniu.
„Tas pusės metų terminas sueina gruodžio 29 dieną. Kadangi mes nenorime laukti, nes matome, kad padėtis, susidariusi kalne, iki metų galo nebus išspręsta ir turėsime pakeitimą padaryti, norime tą pakeitimą padaryti greičiau. Tuo metu bus ir tarpušventis, todėl norime, kad viskas įvyktų kuo sklandžiau“, – teigė administracijos vadovas.
Šiuo metu Ekstremalių situacijų komisiją sudaro Vilniaus miesto savivaldybės, ugniagesių, policijos atstovai, aplinkosaugininkai, operacijų vadovas yra kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. Paskelbus situaciją Vyriausybės lygmeniu, anot P. Poderskio, situaciją koordinuos nebe savivaldybė, o Vidaus reikalų ministerija.
Vilniaus savivaldybė Kultūros ministerijos prašymu ekstremalią padėtį dėl sostinės Gedimino kalno būklės paskelbė birželio pabaigoje. Tai, be kita ko, leidžia greičiau planuoti ir vykdyti darbus, sutrumpėja lėšų skyrimo procedūros.
Kalno tvarkymu rūpinasi Kultūros ministerija bei jai pavaldus Lietuvos nacionalinis muziejus.
Geologijos tarnyba praėjusią savaitę įspėjo, kad kalno deformacijos plečiasi, tikėtinos naujos nuošliaužos, tačiau ant jo esantiems Aukštutinės pilies liekanoms bei bokštui pavojus negresia. Anot ekspertų, nuošliaužas skatina gausus lietus. R. Augustinavičius žurnalistams patvirtino, kad įtrūkimai stebimi visame kalne, todėl nuošliaužų ir toliau nebus išvengta – atliekant skubius darbus tikimasi jų sumažinti.
Pirmadienį prie Lietuvos simboliu laikomo Gedimino kalno lankėsi Seimo Kultūros komitetas. Taip sutapo, kad po parlamentarų apsilankymo rytiniame šlaite, virš pėsčiųjų tako, nuslinko dar viena nuošliauža. Šiuo metu kalnas lankytojams uždarytas, jis tvarkomas, taip pat kalno aikštelėje atliekami archeologiniai tyrimai.
Iš viso jam tvarkyti ir avarinei būklei likviduoti numatyta skirti apie 9 mln. eurų, tačiau neatmetama, kad prireiks ir daugiau lėšų.
Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Mokslininkai mano, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.