„Dėl to, kas vyksta aplink mus, ir Rusijos veiksmai čia nėra paskutinėje vietoje, (...) mes dalinamės atsakomybę dėl Baltijos jūros regiono saugumo“, - po susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku BNS sakė M. Bydenas.
„Yra daug argumentų ir motyvacijos daugiau dirbti su Baltijos šalimis“, - pridūrė generolas.
M. Bydenas taip pat teigė, kad jo šalis „savo saugumą kuria kartu su kitais“, o tai reiškia, jog Švedija yra pasirengusi padėti valstybėms, jeigu jos susidurtų su „dideliu spaudimu“.
Generolo teigimu, nors Švedija nėra NATO narė, jai pavyksta prisidėti prie Aljanso šalių karinės pagalbos prašymų. Jis pateikė Prancūzijos pavyzdį, kuri po ginkluotų išpuolių Paryžiuje pagalbos karinėse misijose Afrikoje paprašė Europos Sąjungos formatu.
„Švedija buvo viena iš pirmųjų šalių, suteikusių paramą kariniais transporto orlaiviais „C17“, - kalbėjo M. Bydenas.
Jis sakė esantis patenkintas padidėjusiu NATO aktyvumu regione, tačiau nesiėmė komentuoti, ar Aljansas turi siųsti dar daugiau pajėgumų į Rytų Europą.
Švedų kariuomenės vadas taip pat nekomentavo ir šalies galimybių įstoti į NATO, šiuo klausimu pasidarius palankesnei visuomenės nuomonei.
„Tai visiškai politinis klausimas, kokį kelią spręsti savo saugumo politiką pasirinks Švedija“, - sakė M. Bydenas.
Pernai rugsėjį paviešintos Švedijos apklausų bendrovės „Sifo“ duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų pritaria Švedijos narystės NATO siekiui, nepritaria 39 proc., neturi nuomonės - 20 procentų.
Šie duomenys skiriasi nuo ankstesnės Švedijos gyventojų nuomonės. Portalas thelocal.se rašo, kad 2015-ųjų pradžioje pritariančių narystės Aljanse siekiui buvo 31 proc. švedų, 2013 metais - 29 proc., 2012 metais - 17 procentų.