Švenčionienės namuose – kratos: pareikšti įtarimai dėl pasisakymo apie Medininkų žudynes

Kremliaus režimui prijaučiančiai Erikai Švenčionienei teisėsaugos pareigūnai trečiadienį pareiškė įtarimus dėl viešo pritarimo sovietų nusikaltimams, įtarimai susiję su E. Švenčionienės socialiniame tinkle paskelbtais melagingais teiginiais, neva Medininkų tragedijos „žudikai buvo iš savo tarpo“.

„Šiandien ikiteisminiame tyrime dėl nusikalstamos veikos, kurios požymiai numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170² straipsnio „Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas“ 1 dalyje, įteiktas pranešimas apie įtarimą E. Š. Įtariamasis apklaustas, atliktos kratos“, – rašoma prokuratūros pranešime.

„Eilinė krata, tai galimybė peržiūrėti sukauptus daiktus, dokumentus, tai puiki proga pertvarkai. Ačiū šauniems kriminalistams. Vyriausybė bijo Švenčionienės. Jėga“, – rašo E. Švenčionienė.

ELTA primena, kad ikiteisminį tyrimą liepos 31 d. pradėjo generalinė prokurorė Nida Grunskienė, reaguodama į socialiniame tinkle „Facebook“ viešai paskelbtus melagingus teiginius apie 1991 m. liepos 31 d. Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio įvykdytą nusikaltimą žmogiškumui – Medininkų pasienio punkto užpuolimą, kurio metu buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai ir vienas sunkiai sužeistas.

„Medininkų tragedija, tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle tada rašė E. Švenčionienė.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Įtariamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Baudžiamasis kodeksas už viešą pritarimą genocidui, kitiems nusikaltimams žmoniškumui, SSRS vykdytai agresiją prieš Lietuvos Respubliką, 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Dėl analogiško nusikaltimo, kuomet buvo viešai išsakyti melagingi pareiškimai, paneigiantys SSRS padarytus nusikaltimus prieš Lietuvos valstybę, prieš daugiau nei dešimtmetį buvo nuteistas ir E. Švenčionienės bendražygis Algirdas Paleckis.

Pastarasis yra pareiškęs, kad kruvinąją 1991 metų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto „savi šaudė į savus“.

E. Švenčionienė yra teisiama baudžiamojoje byloje dėl galimo veikimo prieš Lietuvą, neseniai administracinėje byloje teismas paliko galioti policijos skirtą 700 eurų baudą už viešą bolševikų vado Lenino portreto paskelbimą.