„Man didžiulė garbė ir malonumas perduoti ir Jo Šventenybės popiežiaus Pranciškaus šiltus linkėjimus, kuris dar kartą nori patikinti apie savo dvasinį glaudumą su lietuvių tauta ir jai siunčiamas maldas“, – šeštadienį minėjime Seime sakė P. R. Gallagheris.
Dvasininkas priminė, kad Šventasis Sostas su „dideliu susirūpinimu sekė situaciją Baltijos valstybėse“, kartu – niekada nepripažino Lietuvos aneksijos ir išlaikė diplomatinius santykius.
„Kai Vilniuje žuvo žmonės, popiežius savo sekmadienio kalboje viešai išreiškė susirūpinimą ir patikino Lietuvos žmones, kad jis kentėjo ir meldėsi kartu su lietuvių tauta. Per ateinančius mėnesius įvairios šalys pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Šventasis Sostas laikėsi laiko patikrintos politikos, kurios laikosi ir šiandien, nes niekada nepripažino jūsų šalies aneksijos ir per visus Lietuvos okupacijos metus Lietuvos diplomatinė tarnyba išlaikė savo legatą prieš Šventojo Sosto“, – kalbėjo arkivyskupas.
Kalbėdamas jis pabrėžė, kad Laivės gynėjų dienos minėjimas yra skirtas švęsti laisvei, prisiminti laisvės gynėjams, bet kartu ragino žvelgti ne vien tiktai į praeitį, bet ir į ateitį.
„Jie (laisvės gynėjai – BNS) mums primintų, kad mes privalome dirbti daug ir sunkiai, kad išsaugotume laisvę, kad užtikrintume, kad žmonės tinkamai naudojasi savo laisve, kad gali gyventi oriai, kad siekia tiesos ir laikosi įstatymų“, – kalbėjo Šventojo Sosto atstovas.
„Tikroji laisvė nereiškia leidimo daryti tai, ko mes norime. Tikroji laisvė suteikia mums galimybę siekti gėrio ir gėrio ne vien tik pavieniams žmonėms, bet ir visai visuomenei. Šiandien, kai prisimename tuos, kurie kentėjo ir mirė laisvės vardan, dar kartą įsipareigokime saugoti šią dovaną ir užtikrinti, kad visi pažadai ir galimybės yra ištęsiami“, – kalbą baigė P. R. Gallagheris.
Lietuva šeštadienį mini Laisvės gynėjų dieną, kai 1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Dėl sovietų agresijos buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.