Aistros Šventojoje nerimsta keletą savaičių. Svarstoma , ar verta miesteliui atsiskirti nuo Palangos, ar ne. Pradėti rinkti idėją remiančiųjų parašai – jau pasirašė apie 200 žmonių, t.y. apie dešimtadalis miestelio gyventojų.
„Tvarkos čia trūksta. Nieko neturime: nei normalių stovėjimo aikštelių, nieko. Niekas nesutvarkyta, niekas neinvestuoja, su uostu niekaip nesibaigia. Pažiūrėkite, kaip atrodome – lyg sovietinis kurortas“, – piktinosi jaunas Šventosios gyventojas.
„Meras mažai teduoda finansų, niekas netaiso gatvių. Sako, nėra pinigų“, – skundėsi kitas Šventosios gyventojas.
„Man blogai, kad gydytojai Kretingoje. Toloka. Palangoje susisiekimas geresnis, į Kretingą nukakti vargas – su persėdimais“, – bėdas dėstė žurnalistų kalbinta šventojiškė.
Palangos vadovai teigia, kad šventojiškių priekaištai nepagrysti.
„Šiais metais planuojame užbaigti Krausgaudžių kelią. Baigiamas ir Jūros gatvės tvarkymo projektas. Vertinant procentais, kiek sutvarkytų gatvių yra Šventojoje ir Palangoje, aš manau, kad ko gero, šis procentas būtų ne Palangos naudai“, – aiškino Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus
Atsiskyrimo idėjos iniciatoriai sako, kad Šventajai būtina ilgalaikė, finansiškai paremta plėtros programa. O atsiskyrus nuo Palangos prarastą kurorto statusą galėtų kompensuoti čia įkurta laisvoji ekonominė turizmo zona.
„Tai yra ta pati laisvoji ekonominė zona, tik ten nevyksta gamyba, o yra teikiamos paslaugos. Mes įsivaizduojame, kad tai – vienas iš realiausių būdų investicijoms pritraukti. Tam, kad iš šio miestelio padarytume saldainį, jo infrastruktūrai reikalingi dideli pinigai“, – skaičiavo Šventosios turizmo asociacijos prezidentas Kęstutis Oginskas.
Kretingos vadovai šventojiškių ketinimų kol kas nevertina – esą jokių oficialių siūlymų dar nėra gavę. Tik pripažįsta, kad pagal šiandienines rajono biudžeto galimybes tinkamo dėmesio Šventajai skirti negalėtų.